Neaiški bankų ir pensijų fondų ateitis. Pasaulio skolų piramidė negali augti iki begalybės

Didelė kvailystė ir nusikaltimas, kurį padarė dabartinis seimas, buvo nutarimas Lietuvos valstybei remti privačius pensijų fondus. Lietuva yra vienintelė pasaulio valstybė, kuri juos finansuoja. Tai aiškus valdžios korupcijos pavyzdys. Dėl  CB “kiekybinio minkštinimo”  politikos auga pasaulio skolos, bankrutuoja bankai ir pensijų fondai JAV, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Gruodžio 2 dieną šia tema straipsnį „Мировая долговая пирамида не растёт до бесконечности. Под вопросом – будущее банков“ paskelbėprof. Valentinas Katasonovas. Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

„Pasaulio skola, kaip vyriausybių, taip ir privati, pasiekė rekordinį maksimumą – 188 trilijonai dolerių. Tai sudaro apie 230% globalios gamybos“, – pareiškė Georgijeva 20-je kasmetinėje ekonominių tyrimų Annual Research Conference konferencijoje Vašingtone.

Ankstesnioji TVF direktorė Kristin Lagard prieš metus pažymėjo, kad globali skola sudaro 182 trilijonus dolerių. Tai yra per metus skola pasaulyje išaugo 6 trilijonais eurų. Palyginimui: laukiamas pasaulio BVP prieauglis 2019 metais prognozuojamas 3% dydžio (maždaug 2,5 trilijonai dolerių). O juk pasaulinė ekonomika lėtina greitį, vykdyti išmokas tampa vis problematiškiau.

Agentūra Blomberg gruodžio 1 dieną įvardino kitą vertinimą pasaulio skolos, kuri viršija TVF vertinimą beveik trečdaliu. Jų duomenimis, iki 2019 metų vidurio bendra viso pasaulio šalių skola pagal visus ekonomikos sektorius pasiekė rekordinius 250 trilijonus dolerių. Jei šią sumą padalinti visiems planetos gyventojams, įskaitant senelius ir naujagimius, tai kiekvienam teks po 32,5 tūkstančių dolerių. Bloomberg remiasi TVF, Pasaulio banko, Tarptautinių atsiskaitymo banku, Tarptautiniu finansų institutu (The Institute of International Finance). Išeina, ponia Georgijeva sąmoningai sumažino skolos dydį, kad negąsdinti žmonių.

Pateikiu iš Bloomberg publikacijos kai kuriuos skaičius, rodančius pasaulio sumarinės skolos dinamiką per 20 metų (trilijonais dolerių): 1999 m. – 83,9; 2004 m. – 126,1; 2009 m. – 186,0; 2014 m. – 215,1; 2019 m. (metų vidurys) – 250,9. Per pirmą 2019 metų pusmetį skola išaugo 7,5 trilijonais dolerių. Pagrindinę dalį šio augimo užtikrina JAV ir Kinija (60%). Už antrą pusmetį skola gali išaugti 4,4 trilijonais dolerių ir iki 2019 metų pabaigos pasieks 255,3 trilijonus dolerius. Tokiu būdu, per du dešimtmečius absoliutus pasaulio skolos dydis išaugo tris kartus.

Dabar pažiūrėkime į santykinį lygį skolos pagal ekonomikos sektorius (% BVP)

Sektoriai

2009*

2019**

Finansų korporacijos

59,79

59,86

Nefinasinės korporacijos

82,72

91,95

Valstybinis sektorius

64,96

87,68

Namų ūkių sektorius

92,34

80,42

Viso

299,81

319,91

*Metų pabaigai ** Metų viduriui

Santykinis dydis skolos finansinių korporacijų sektoriuje per dešimtmetį nepakito. Namų ūkių sektoriuje jis kiek sumažėjo. O finansinių korporacijų sektoriuje ir valstybiniame sektoriuje pastebimai išaugo. To pasekoje santykinis lygis pasaulio skolos nuo beveik 300% BVP 2009 metais išaugo iki beveik 320% BVP 2019 metais.

2009-2019 metų periodu pasaulio skola sudarys apie 70 trilijonus dolerių. Pagrindinė prieauglio dalis padengta prieaugliu nefinansinių korporacijų ir valstybių skolų.

Pasaulinė skola formuojama dėka panaudojimo tokių instrumentų, kaip komercinių bankų kreditai, paskolos nebankinių organizacijų ir paskolos už obligacijas. Pagrindiniu skolos augimo šaltiniu tapo pasaulinė obligacijų rinka, kurių apimtis pasiekė 115 trilijonus dolerių.

Jeigu 2018 metais Kristin Lagard, būdama TVF direktore, kvietė Fondo šalis-nares sumažinti savo ekonomikų skolų dydį, tai, atrodo, sekančiais metais ji jau būdama Europos centrinio banko (ECB) prezidente darys viską atvirkščiai, taip skaito Bloomberg.

Visi pagrindiniai pasaulio centriniai bankai (įskaitant ECB) laikosi kurso žeminti jau ir taip žemą bazinę normą. Tai veda prie sumažinimo procentinės normos bankų kreditams, nefinansinių organizacijų ir obligacijų paskoloms. Pasekoje bus galima sustabdyti augimą ir net pradėti sumažinimą išlaidų skolų aptarnavimui. Sumažinimas TVF bazinės normos jau atvedė prie to, kad procentinės normos JAV iždo obligacijoms nukrito žemiau 2 procentų, šiandien jos yra 1,85% lygio. O procentinė norma Japonijos iždo obligacijoms yra nulinės reikšmės.

Viso, pagal Bloomberg duomenis, šiuo metu pasaulio finansų obligacijų rinkoje su neigiamu procentu yra apyvartos popierių sumai apie 12 trilijonų dolerių. Ypač jų daug euro zonoje. Kristin Lagard tęs Mario Dragi kursą skatinant ES vyriausybių skolų augimą.

Tačiau pasaulio skolų piramidę negalima auginti iki begalybės. Santykiniai skolų lygiai jau šiandien ženkliai viršija 2007 metų lygį, buvusį pasaulio finansų krizės išvakarėse. Ir euforija, kilusi dėl CB kurso mažinti bazinę palūkanų normą, labai pavojinga. Auganti pinigų pasiūla (pigių ir net nemokamų kreditų) ekonomikos nepagyvina. Nauji kreditų ir paskolų trilijonai eina ne į realų ekonomikos sektorių, o į finansų rinkas, kur pučiasi burbulai. O melaginga statistika vadina šituos burbulus „ekonomikos augimu“. TVF ir Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 metais pasaulio BVP išaugs 3%. Iš tiesų realus augimas prekių gamybos ir paslaugų augs 1 %. Likę du procentai – burbulo augimas. Augimas realaus BVP, išvalyto nuo statistikos putų, auga lygiais su augimu planetos gyventojų skaičiaus, ar net atsilieka.

Kyla klausimas dėl bankų ateities, kurie nesupranta, kaip jiems dirbti, jeigu neigiamų palūkanų epidemija apims ir depozitines ir kreditines operacijas. Dar aštresnės problemos pas tokius institucinius investuotojus, kaip draudimo kompanijos ir pensijų fondai. Jie formuoja savo aktyvus skolų popierių pagrindu, turinčių didelį patikimumą, bet šiandien tokie popieriai neduoda pajamų ir net gimdo nuostolius. Tiems institucionaliniams investuotojams, kurie nori išgyventi neigiamų palūkanų normų sąlygomis, tenka investuoti į popierius su aukštomis rizikomis. Likusieji pasmerkti išmirti.

Trijų šimtų JAV pensijų fondų tyrimai, administruojamų valstijų lygiu, parodė, kad pas juos 2019 metų pradžiai dydis nepadengtų aktyvais įsipareigojimų buvo 6 trilijonai dolerių. JAV FRS kursas į tolimesnį mažinimą bazinės normos gresia krachu šalies pensijų sistemai.

Prisiminkim, kad XX amžiaus 20-metais Amerikoje vyko bumas. O 1927 metais ten atsirado krizės požymiai fondų rinkoje. JAV FRS tuomet ėmė mažinti procentinę normą (analogą dabartinės bazinės normos). Tai pratęsė bumą fondų rinkoje; atrodė, kad atėjo prosperity era, bet stebuklas neįvyko, ir 1929 metų spalio mėnesį Niujorko biržoje įvyko „juodasis ketvirtadienis“. Iš šios kibirkšties kilo JAV ekonominė krizė, vėliau ji kilo visame pasaulyje (išskyrus TSRS). Pasaulio ekonomikos krizė truko 10 metų. Ją „užbaigė“ Antruoju pasauliniu karu.

Centrinių bankų gudravimai nesustabdys finansų krizės, jie tik atidės jos atėjimą. Ir kuo ilgiau jos vartos žemų ir neigiamų procentinių normų narkotiką, tuo sunkesnės bus krizės pasekmės.

Related posts