Orbanas sieks, kad ES kova su klimato kaita nebūtų žalinga Vengrijos ekonomikai

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiandien Briuselyje pasakė dėsiąs pastangas, kad ES kova su klimato kaita netaptų našta neturtingiems žmonėms ir neturtingoms šalims. To sieks Vengrija ir kitos Centrinės Europos šalys.

Pirmą ES Europos Tarybos susitikimo dieną planuojama suformuoti pagrindinius ES klimato strategijos principus. Valstybės-narės pirmiausiai rūpinasi tuo, kaip pasiekti minėtą tikslą dėl klimato neutralumo.

Europos tarybos planuose numatoma, kad ES-narės laikysis vieningos politikos, kad visa ekonomika iki 2050 metų bus pertvarkyta į CO2 neutralią.

„Mes visi žinome, kad klimato kaita-tai didelė problema, mes taip pat žinome, kad ši kova yra didelis verslas, kuris reikalauja daug pinigų. Čia, todėl, mes tikslias finansines garantijas turime gauti, o detales mes dar aptarsime“, – pasakė Orbanas.

„Vengrija norėtų, kad iki 2050 metų klimatas būtų neutralus Europos ekonomikai, todėl pasirengusi pasirašyti sutartį“, – pažymėjo Orbanas.

Jo žodžiais, susitikimo dienotvarkėje bus svarstoma branduolinės energetikos ateitis. Briuselis norėtų, kad Vengrija, kartą ir visam laikui atsisakytų atominės energetikos. Visą kritiką ir puolimą sulaukia tokios energijos šalys-gamintojo, kaip Vengrija, nors atominė energetika negeneruoja CO2.

Susitikimo išvakarėse Lenkijos vyriausybės spaudos sekretorius Petr Miuler pažymėjo, kad Lenkijos valdžia pasirengusi realizuoti klimato politikos tikslus, bet tiktai atsižvelgiant į Lenkijos energetikos galimybes ir solidariai paskirstant ES fondus.

„Kontekste klimatinių sprendimų mes keliame finansinio charakterio sąlygas, tai yra mūsų šalies energetinės transformacijos, kuri solidariai būtų finansuojama iš Europos sąjungos biudžeto“, – paaiškino Petr Miuler.

Susitikimo išvakarėse EK patvirtino „Žalią Europos tvarką“, kuri numato pasiekti ES klimatinį neutralitetą iki 2050 metų ir sukurti 100 milijardų dydžio  teisingos transformacijos fondą. Lenkija, tačiau, skaito, kad to nepakaks, be to ne iki galo suprantama, iš kur bus gautos šios lėšos.

Prezidentas-narcizas  Gitanas ausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pratęsti sankcijas Rusijai. Lietuvos ekonomikos interesai, skirtingai nuo Višegrado vadovų, ne jo prioritetas.

Related posts