Vokietijos perspektyva: kvaila ir neturtinga

Vokiečiai sunerimo, kad Afrikos ir Azijos musulmonais dirbtinai pakeisti Vokietijos gyventojai nebus konkurencingi pasaulio rinkose. Su vokiečių genocidu (gyventojų pakeitimas JTO yra prilygintas genocidui) jie jau, panašu, susitaikė.

Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad didelis ateivių iš Afrikos ir Islamo šalių gimstamumas sukels ekonominę katastrofą dėl gyventojų protinės degradacijos (1, 2).

2015 metais buvo tvirtinama, kad pabėgėliai – reikalingi specialistai. Šiandien MIP jau neneigia, kad tai buvo bemoksliai, kurie parazituoja šalies socialinę sistemą. 2015 metais atvyko virš 2 milijonų imigrantų, dauguma iš Afrikos ir Artimųjų Rytų musulmonai sunitai. Du trečdaliai iš jų buvo funkciniai beraščiai. Tris iš keturių sirų virš keturių metų nuo atvykimo į Vokietiją gyvena iš pašalpos Hartz4. Kas antras Herz pašalpos gavėjas Vokietijoje yra su migraciniu fonu.

Praėjusią savaitę Vokietijos federalinė statistikos žinybą (Statistische Bundesamt) paskelbė naują tyrimą pavadintą „bevaikystė, gimimai ir šeimos“ (Kinderlosigkeit, Geburten und Familien).

Tyrimas parodė, kad 2018 metais moterys imigrantės pagimdo žymiai daugiau vaikų, nei moterys autochtonės. Amžiaus grupėje nuo 45 iki 54 metų pas autochtones šis rodiklis yra 1,5 vaiko, pas atvykėles – 2,4. Vaikų išsilavinimas priklauso nuo tėvų išsilavinimo ir socialinės kilmės. Pas žemos kvalifikacijos vokietes yra 1,7 vaiko, pas atvykėles – 2,4 vaiko. Pas turinčias aukštąjį išsilavinimą vokietes -1,4 vaiko. Šie skaičiai parodo, kad gimstamumą užtikrina žemas išsilavinimas ir migracinis fonas. Be to atvykėlės gimdo jaunesnės. Kas penktas prieglobsčio prašytojas gimė Vokietijoje, nes dauguma moterų-pabėgėlių buvo nėščios, kuomet atvyko į Vokietiją.

Kitas tyrimas, kurį atliko Federalinis gyventojų tyrimo institutas Bundesinstitut für Bevölkerungsforschung (BiB) parodė, kad migracijos fonas yra lemiamas gimstamumo faktorius.

Tik 14 procentų vokiečių moterų turėjo 3 ir daugiau vaikų, pas imigracinį foną turinčias – 28 procentai. Daugiausiai vaikų pas musulmones. Pirmoje kartoje 46 procentai šių moterų turi tris ir daugiau vaikų, jų dukterų kartoje – 32 procentais, kas vis tiek ženkliai daugiau kaip pas autochtones.

Ateityje problema tik aštrės dėl tolesnės migracijos iš regionų su protiškai atsilikusias gyventojais ir neigiama demografine dinamika pačioje Vokietijoje. Mažą išsilavinimą turinčios moterys nuo 25 iki 34 metų pagimdo 1,4 vaiko. Vidutinis moters amžius, susilaukusios pirmagimio šalyje yra 30 metų. Ketvirtadalis aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų lieka bevaikėmis.

Dar didesni skirtumai, jei pridėti išsilavinimo faktorių. Mokykloje blogiausiai mokosi musulmonų vaikai. Jiems todėl sunkiau rasti gerai apmokamą darbą. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kas devintoje klasėje turkų vaikai yra blogiau įsisavinę pagrindines disciplinas vokiečių, anglų, matematiką.

Skirtumai ryškėja ne tik švietimo, bet ir darbo, socialinėje ir kriminalinėje srityse.

Atidžiai stebintys visuomenės ir politikos gyvenimą Vokietijoje jaučia, kad ant Vokietijos kaklo užsineria kilpa. Dabartinės Vokietijos vyriausybės veiksmus apsprendžia ne protas, o ideologija, griaunanti šalies energetiką, pramonę ir piliečių santaupas, nekalbant apie pensijų fondus. Visa tai lydi žodžio laisvės suvaržymai ir etninės gyventojų sudėties keitimas. Planingas gyventojų sudėties pakeitimas, tam pasitelkiant imigraciją, reiškia negrįžtamą pabaigą klestėjimo ir socialinės valstybės pabaigą.

Vokietija šalis turinti nedaug žaliavų. Vokietijos klestėjimas paremtas švietimu, inovacijomis ir inžinerijos menu. Tai Vokietiją padarė trečia eksporto šalimi pasaulyje. Kiek dar ilgai? Spartus gyventojų išsilavinimo lygio kritimas, iš vienos pusės, ir kairės-žaliųjų priešiškumas pramonei, kartu su socialinės sistemos išsekimu, atneš pabaigą Vokietijos klestėjimui.

Nuorodos:

1.https://kopp-report.de/demografie-katastrophe-hohe-geburtenraten-bei-gering-gebildeten-auslaenderinnen/

2.http://www.pi-news.net/2019/12/deutschland-macht-sich-dumm-und-arm/

Related posts