„Filosofija“, kuri piešia Gedimino pilies bokštą be trispalvės – Anri Levi filosofija

„Filosofas“ ir „disidentas“ Lietuvai ir lietuvių tautai Andrius Kulikauskas nupiešė Vilniaus žemėlapį, kuriame vaizduoja 1930 metais uždarytas ir 1950 metais į Šeškinę perkeltas žydų kapines, o kitoje Neries pusėje Gedimino pilį.

„Disidentas“ Lietuvai ir lietuviams pamiršo nupiešti savo purvino verslo schemoje vieną „smulkmeną“ – Lietuvos valstybinę vėliavą ant Gedimino pilies bokšto.

Aš suprantu šitą „filosofą“, kuriam ant Gedimino pilies bokšto būtų mieliau matyti Dovydo žvaigždę, o vietoj paminklo Vilniaus Gaonui, atsisakiusiam bendrauti su chabadnikais, matyti paminklą dar vienam chabadiniam „disidentui-gaonui“ D.Kacui, todėl aš papuošiau Kulikausko sostinės žemės užgrobimo projekto schemą šiomis detalėmis.

Aš neįsivaizduoju nei vieno Lietuvos darželinuko ar moksleivio, piešiančio Gedimino pilies bokštą be trispalvės. O kaip su aukštosios mokyklos dėstytoju, save vadinančiu „filosofu“?

Mano pažįstamas profesorius Eugenijus Paliokas, kurį laiką dirbęs su minėtu „filosofu“, parašė man laiške: „Andrius Kulikauskas yra vienintelis lietuvis, pernai dalyvavęs Pasauliniame filosofų suvažiavime ir perskaitęs jame tris pranešimus. Pažįstu jį kelis metus, nes dirbo VGTU, dėstė filosofiją, kol jo iš čia neišvarė, pažįstu ir jo tėvą, stačiusį Valdovų rūmus – jiedu yra JAV lietuviai.“

Parūpo pasidomėti, kas tai per daiktas tie „Pasauliniai filosofų suvažiavimai“, kuriuose mūsų „disidentas“ skaito pranešimus.

Gal tai 2018 metų filosofijos kongresas Amsterdame? O gal 2019 metų gruodžio mėnesį vykę filosofiniai debatai Amsterdame?

Aš pateiksiu atsiliepimus apie abu šiuos pasaulio filosofų gyvenimo įvykius.

2018 metais Amsterdame vykusiame filosofijos kongrese, kaip pasakoja prof. A.Duginas, dominavo Bernaras Anri Levi. Jis tvirtino, kad „Vakarų identitetą formuoja Talmudas ir liberalizmas. Tai tos vertybė, kurios įkvepia vakarų civilizaciją.“

https://youtu.be/tNCsMEQ8u6o

Nebuvo pasaulyje per pastaruosius du dešimtmečius spalvotos revoliucijos, kad joje nepasirodytų revoliucionierius-talmudistas Bernaras Anri Levi.

Bernaras Anri Levi – chaoso šauklys.

Levi suvaidino ypač svarbų vaidmenį arabų revoliucijose, kurios suteikė Izraeliui strateginį pranašumą. Ant jo sąžinės – samdinių ir ekstremistų palaikymas Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Tunise, Libijoje ir Sirijoje, o taip pat Ukrainoje, visur, kur jis tik buvo pasirodęs.

Tai ne tik būsimo kraujo provokatorius, bet ir charakteringa diagnozė. Pavyzdžiui konferencijoje, organizuotoje Prancūzų žydų organizacijų tarybos (CRIF) Levi pareiškė, kad „kaip žydas“, jis „dalyvavo politinėje avantiūroje Libijoje“. Ir, kad „aš nedaryčiau to, jeigu aš nebūčiau žydu“.

Būtent šitas Bnai Brit numylėtinis yra vienas iš chaoso ideologų, kuris generuojamas, kad pastatyti Didijį Izraelį nuo Nilo iki Eufrato. Jeigu kur nors pasirodo šis hiperaktyvus žydų filosofas – lauk bėdos.

Bernarą Anri Levi ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel sieja pasaulinė žydų masonų ložė Bnai Brit, ir tai, kad pirmasis buvo vienas iš chaoso arabų pasaulyje organizatorių, o antroji organizavo arabų perkėlimą iš jų tėvynės į Europą. Dar 2008 metais Vokietijos kanclerei Angelai Merkel suteiktas Bnai Brit apdovanojimas už 40 metų pašventimą žydų tautos gerovei ir Izraelio valstybei.

Interviu laikraščiui LaPariesien į klausimą ar jis nesigaili, kad buvo Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi konsultantu, o štai dabar Libija vis labiau grimzta į chaosą, Levi pasakė: „Nei kiek“.

Bosnių Sarajeve, Libijos Bengazyje – visur paskui šitą „laivės šauklį“ atskrido bombonešiai. Libijoje Anri Levi įkalbėjo Prancūzijos prezidentą pripažinti Libijos „sukilėlius“, o faktiškai Al Kaida teroristus.

Jeigu reikia palaikyti „teisingą“ maištą, jis kalbės apie vaiko ašarą, reikalus pašalinti iš gatvių policiją ir užjaus šėlstančią minią. Bet kada valdžioje yra šio isteblišmento statytinis – bet koks maištas tampa apriori „neteisingas“ ir turi būti žiauriai slopinamas.

Vakarų MIP labai mėgsta opozicijos protestus Rusijoje, atidžiai stebi policijos veiksmus, kad gink Dieve kokį etatinį opozicionierių Navalną nestumtelėtų, neužgautų, reikalauja „užtikrinti piliečiams protesto teisę“, tuo tarpu jau antras mėnuo nepastebi kas vyksta Paryžiuje. Čia ir ašarinės dujos ir vandens patrankos, ir guminės lazdos, ir guminės kulkos, ir triukšmo granatos, viena iš kurių užmušė senutę. Ir nieko. Akivaizdu, kad ten kur Vakarai rengia spalvotas revoliucijas yra taikomi kiti standartai.

Vladimir Karnilov rašo: „Pateikiam pavyzdį. Tokiu parodomuoju pavyzdžiu gali būti prancūzų media veikėjas Bernaras-Anri Levi, save vadinantis filosofu.“

Karnilov žodžiais, Levi pavardė gerai žinoma piliečiams tų šalių, kuriose Vakarams pavyko nuversti vyriausybę ir surengti kokias nors skerdynes. Kai tik kur nors įvyksta „spalvota revoliucija“, Levi jau čia. Levi buvo aktyviausias Porošenkos režimo rėmėjas 2014 metais. Kalbėdamas Maidane, apkabinėtame banderininkų ir hitlerininkų simboliais jis ten neįžvelgė nei vieno nacisto, parašė straipsnį „Mes visi – ukrainiečiai“.

Kai reikėdavo nuversti „neteisingus režimus“ Libijoje, Ukrainoje, Levi ginė teisę į perversmą ir tvirtino: „Žmogaus teisės neturi jokių sienų: bet kuris žmogus – mano artimas, net jei gyvena Timore, Darfure ar Libijoje“. Jis savotiškai nuoširdus, jis gi save įvardino talmudistu, o pagal Talmudo filosofiją žmonėmis yra tik žydai, o gojai – gyvuliai. Levi nemelavo, jam žydas Darfure, Libijoje ar Kijeve – jo artimas, juoba toks Ukrainos milijardierius, Europos žydų bendruomenių, Europos žydų sąjungos pirmininkas, Igoris Kolomojskis, užsivilkęs marškinėlius su užrašu „Žydobandera“, ar žydas Parošenko, iki šiol gaminantis Rusijoje saldainius.

„Bet štai revoliucija atėjo į Prancūziją ir žmogų tarytum kas pakeitė“, – rašo Karnilov.

Levi aktyviai palaikė ašarinių dujų naudojimą prieš „geltonas liemenes“. O tuos, kurie ėmė jį už tai kritikuoti, pavadino veidmainiais. Jis nepastebėjo ir policijos paklupdytų mokinių iš Mant-la-Žoli, jų areštų Prancūzijoje. Tą dieną Anri-Levi parašė Twitter: „Ką Makronas nekalbėtų, sutinkame mes su juo ar ne, palaikome mes jo reformas ar pasisakome prieš, – tai nesvarbu šiuo momentu. Susiduriant su fašizmu, fanatizmu ir valstybės priešais mes turime tik vieną išeitį: palaikyti prezidentą Makroną“. O kaip kitaip gali elgtis talmudistas Anri Levi, juk Talmudas draudžia bet ką, kas prieštarauja žydų interesams. Kaip galima pasisakyti prieš Rotšildų statytinį Makromą, nors jis ir neeilinis iškrypėlis su Edipo ir Napoleono kompleksais.

2019 metų filosofų debatai Amsterdame.

https://youtu.be/FrdBJFWJUxU

Apie šiuos filosofų „Amžiaus debatus“, įvykusius 2019 metų gruodžio mėnesį Amsterdamo operos teatre, savo video pasakoja minėtas filosofas Aleksandras Duginas. Pagrindiniai „šaumenai“ čia buvo Bernaras Anri Levi ir Duginas.

Duginas pasakoja, kad egzistuoja du požiūriai į pasaulį, kurie tarpusavyje neturi nieko bendro: liberalus, vienapoliarinio globalizmo ir konservatyvus – daugiapoliarinis. Oraganizatoriai norėjo pristatyti abi šias diametraliai priešingas pozicijas. Levi atstovauja amerikocentristinį ultraliberalizmą. Prancūzijos atžvilgiu jis daugiau amerikietis, aiškina, kad yra į Dievą netikintis judėjas. Duginas nurodė, kad religingi žydai skaito absurdu būti judėju ir netikėti į žydų Dievą. Levi palaiko Izraelį, sekuliarinį pasaulietinį darinį.

Duginas atstovavo konservatorių pozicijas. Jo žodžiais, turiningo dialogo neįvyko. Levi nuo pat pradžių ėmė šaukti, kad fašizmas nepraeis. Rusijos „filosofais“ jis įvardino Nemcovą, Politkovskaja, Navalną, dar Sacharovą su Solženycinu. Duginui susidarė įspūdis, kad Levi apie rusų filosofus žino iš „Vikipedijos“. Levi kalba buvo Rusijos barimas už Putiną, Kryną, Siriją, stačiatikių tikėjimą, totalitarizmą, paramą kitoms daugiapoliarinėms jėgoms. Levi nebuvo skaitęs 10 Dugino knygų, išverstų į prancūzų kalbą, o Duginas sakė, kad perskaitė paskutinę Levi knygą „Penkių karalių imperija“. Apie savo knygą Levi „kalbėti negalėjo, ar nenorėjo“ neatpažindavo savo knygos citatų, terminų, todėl Duginas mano, kad jis šios knygos nerašė, o gal ir neskaitė.

Levi elgesį Duginas charakterizuoja kaip „rasistiškai-netolerantinį“. Kalbėjo absurdus, o didžiausias „filosofas“ jam buvo Nemcovas. Vienas iš Levi knygos herojų yra Irano generolas Suleimani, (amerikiečių nesenai banditiškai nužudytas, A.L.), kuris sutrukdo globalistų planams sukurti Kurdistaną. Penki karaliai, kurie sutrukdo kurti pasaulinę globalizmo imperiją yra Rusija, Kinija, Iraną, Turkiją, ir, nežinia kodėl, Saudo Arabiją. Šitie penki karaliai išstumia JAV imperiją. Duginas diskusijoje atstovavo „penkių karalių“ pozicijas.

Duginas filosofijos požiūriu Levi sulygino su TSRS vadovu Nikita Chruščiovu, kuris nusiėmė batą ir Generalinės Asamblėjos metu juo ėmė daužyti į JTO tribūną.

Aš nežinau, kuriuose filosofų debatuose „disidentas“ Kulikauskas skaitė pranešimus, bet manau, kad jo pranešimai nesiskyrė nuo Levi pranešimų.

Aš nežinau, kuriuose filosofų debatuose „disidentas“ Kulikauskas skaitė pranešimus, bet manau, kad jo pranešimai nesiskyrė nuo Levi pranešimų, todėl ne nuostabu, kad jis pamiršo nupiešti Trispalvę ant Gedimino pilies bokšto.

Related posts