Prancūzų tautos bandymas sutraiškyti globalizmo utėlę Makroną

Jo niekas nerinko, nereikia apgaudinėti. Šitą menkystę, masonišką utėlę Makroną, prancūzų tautai ant galvos patupdė Rotšilsdai, o jis iš tos tautos nuolatos tyčiojosi, aiškino, kad prancūzai neturi savo kultūros, istorijos.

Treti metai vyksta prancūzų tautos sukilimas prieš šalį okupavusio kosmopolitinio finansinio kapitalo statytinį Makroną. Pasaulio MIP, to paties globalistinio kapitalo nupirktos, stengiasi „geltonųjų liemenių” sukilimo, prasidėjusio dar 2018 metų pabaigoje. nematyti. Ne visada joms tai pasiseka. Retsykiais kruvinos sukilimo malšinimo scenos iškyla į dienos šviesą. Kad nukreipti europiečių dėmesį, staiga sugalvota klimato gelbėjimo šizofrenija, kuri laikinai atitraukė jaunimą nuo pagrindinės problemos – augančios turtinės nelygybės ir išnaudojimo, žmogaus teisių naikinimo, elektroninio konclagerio steigimo.

2017 metų vasario 22 dieną, lankydamas prancūzų emigrantus Londone, Makronas pasakė: „Prancūzų kultūra neegzistuoja, yra Prancūzijos kultūra ir ji įvairi“. Tą pačią dieną Londone jis pakartojo: „prancūzų menas?“ Aš jo niekada nebuvau sutikęs!“

Penktadienį piktą Rotšildų utėlę demonstrantai aptiko teatre „Théatre des Bouffes du Nord“ Paryžiuje ir privertė pabėgti. 200 demonstrantų pavyko prasiveržti į teatrą. Prezidentą evakavo. Policija prie teatro suformavo gyvą koridorių, kad valstybės vadovas galėtų pabėgti nuo piliečių „meilės“ į juodą automobilį. Video blogerį nufilmavusį gėdingą pabėgimą surado ir suėmė policija.

 

Prie teatro susirinkusi minia skandavo antivyriausybinius lozungus. Apsaugos tarnyba melavo, kad Makroną ji buvo paslėpusi, o vėliau jam pavyko pabaigti spektaklio žiūrėjimą.

Šeštadienį protestai su visu įniršiu Paryžiuje vyko toliau. 15 žmonių buvo suimta. Policininkai lazdomis talžė protestuojančius be gailesčio, tempė juos šaligatviais, net nesipriešinančius, tik besiginančius nuo smūgių. Protestus iššaukė pensijų reforma, pensinio amžiaus padidinimas, skirtas apvogti prancūzus. Sukilimas vyksta antrą mėnesį.

Makronui grėsė nulinčiavimas teatre ir jis gėdingai pabėgo iš Paryžiaus teatro „Théatre des Bouffes du Nord“

Frederico Giuliani rašo, kad Makronas buvo priverstas bėgti iš teatro, kad išvengti demonstrantų nulinčiavimo. 30 žmonių grupė įsiveržė į teatro salę. Giuliani nuomone, Prancūzijoje klimatas užnuodytas, neapykanta Makronui auga, kaip miško gaisras diena iš dienos. Niekas, atrodo, nebegali nuraminti tautos neapykantos, bent jau didesnės dalies. Viskas prasidėjo nuo geltonųjų liemenių, apačių protesto judėjimo, prieš kainų kurui augimą ir brangų pragyvenimą. 45 dienas vyksta protestai prieš pensijų reformą. Makronas bando panaikinti 42 šalyje galiojančias pensijų schemas.

Tą dieną buvo blokuojamas ir neveikė Luvras. Buvo blokuojamas įėjimas. Čia turėjo prasidėti Leonardo da Vinči 500 mirties metinių progai skirta paroda. Bilietus iš anksto buvo nusipirkę daugelio ES šalių gyventojai. Per dieną Luvrą aplanko 30000 lankytojų.

Emanuelis Makronas Rotšildų kinder-siurprizas

Rinkimai Prancūzijoje senai virto demokratijos parodija. Prezidentu čia paskiriamas tas, kas geriau

tarnauja pinigų šeimininkų interesams. Geriausias pavyzdys – Dominykas Stross-Kanas, kuris iš rinkimų į prezidento postą buvo išeliminuotas sufabrikavus sekso skandalą, o į prezidento kėdę tada buvo pasodintas politinis ir moralinis pigmėjus Fransua Olandas, kurį pinigų šeimininkams buvo lengviau vadelioti.

Makronas gimė 1977 gruodžio 11 dieną. Jo tėvas Žanas-Mišelis Makronas neurologijos profesorius Pikardijos universitete, motina Fransuaza Makron-Noges, medicinos mokslų daktarė. Emanuelis

mokėsi Parižiaus-Nanter universitete (filosofijos magistras), Paryžiaus politikos mokslų institute ir Nacionalinėje administracijos mokykloje (ENA), po ko tapo generaliniu finansų inspektoriumi 2004 iki 2008 metais. Vietoj 10 metų, būtinų ENA absolventams, ištarnavo tik penkis metus. Todėl jam teko 2016 metais išmokėti valstybei – €54 000.

Keturis metus dirbo Rotšildų banke „Rothschild & Cie Banque“, kur tapo valdytoju. Nuo 2007 metų užėmė pareigas pavaduotojo pranešėjo Prancūzijos augimo Komisijai, kuriai vadovavo bankininkas Žakas Attali. Makronas buvo Socialistų partijos narys 2006-2009 metais.

2012 -2014 metais dirbo generalinio sekretoriaus pavaduotoju Olando aparate. 2014 rugpjūčio 26 dieną buvo paskirtas ekonomikos ministru Olando vyriausybėje. Žmona Brižit Trone trijų vaikų iš ankstesnės santuokos mama, už jį vyresnė 24 metais.

Makronas 2016 metų balandžio 6 dieną sukūrė progresyvų judėjimą „En marche“ (Pirmyn), kurį jis paskelbė „nei dešiniu, nei kairiu“. 2016 gruodžio mėnesį jis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.

France 2 televizijai 2016 metais Makronas yra aiškinęs, kad jis ne liberalas!? Visiems šis į Prancūzijos ekonomikos ministro postą paskirtas jaunas žmogus buvo mįslė, kuris prieš ateidamas į šį postą tebuvo išbuvęs politikoje vos pusmetį (tikras Lansbergio anūkas!)

Aš dirbau pas Rotšildus tiktai 4 metus“, – pasakė Makronas France 2 žiūrovams.

Nuorodos:

Related posts