Nesvarbu, kaip europiečiai balsuoja, svarbu, kaip „išrinktoji tauta“ vairuoja

Lietuvoje, ant mūsų valstybės suvereniteto griuvėsių, jau verda priešrinkiminė kova. Apie tragišką mūsų valstybės padėtį labai teisingai Respublikoje pasisakė signataras V.Povilionis:

„Lietuvos „politikams“ ir „intelektualams“ tylint, nebuvo suprasta, kad judėjimo laisvė kai kam reikalinga darbo jėgai stumdyti po pasaulį, mus ir mūsų ateitį, jaunimą išvaryti iš namų ir pakeisti mus svetimaisiais. Valstybė vis labiau nyksta, dalis jos įstatymų – pilietybės, lietuvių kalbos – sabotuojami. Švietimas sužlugdytas, nes neturi aiškių tikslų ir uždavinių. Valstybės požymių lieka vis mažiau. Tai nėra lietuvių Tautos valstybė. Politikai mus vadina mielais Lietuvos žmonėmis, vienas prezidentas pavadino mus „mielais gyventojais“. Bet Lietuvos gyventojas – kaip nuomininkas. Vieną dieną – čia, o kitą dieną – jau kitur. O mes esame lietuviai, kurie sukūrė Lietuvą. Mums, lietuviams, mūsų vaikams, vaikaičiams būtent čia skirta gyventi. Turime iš esmės kitaip žiūrėti į savo valstybę.“

Su rinkimais padėtis yra lygiai tokia pati

Turime partijas – Lietuvos naikintojas, kurios pasikeisdamos 30 metų veda Lietuvą į sunaikinimą, ir savo laimę bandančius drąsuolius, kurie seime išvydę „trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“ pamiršta savo pažadus. Sistema juos greitai „suvirškina“.

Rinkimai visoje ES, tai ne demokratija, tai manipuliacijos su rinkėjai. Sausio 26 dieną vyko rinkimai Italijos regione Emilia-Romania. Europą valdančiųjų tikslas buvo, kad M.Salvini („Lyga“), pasisakantis prieš nekontroliuojamą migraciją, nelaimėtų šiame svarbiame regione. Tam buvo sukurtas net „Sardinų“ judėjimas, kurie atvirai MIP šmeižė Salvinį. Dar anksčiau tuo pačiu tikslu Italijoje buvo sukurtas klouno „Žiogo“ (Grillo) vadovaujamas 5 žvaigždžių judėjimas. Italų tautos degradavimu, „Lygos“ ir Salvini šmeižimu, tiesiogiai užsiima „islamo draugas“ popiežius Pranciškus.

Manipuliavimas su rinkėjais vyksta ir kitose ES valstybėse. Akivaizdus pavyzdys buvo prezidento ir parlamento rinkimų falsifikavimas Austrijoje, kaip velnias iš Rotšildų tabakinės Prancūzijoje iššokęs Emanuelis Makronas.

Ar aš, Lietuvos patriotas, galiu susitapatinti su partija, kuri save vadina „krikščioniška“? Bet juk tai bus Romos popiežiaus skiriamais vyskupais ir kardinolais aplipusi partija, o šie žmonės, žinia, yra pavaldiniai baltosios Europos ir lietuvių Lietuvos, ne tik italų Italijos, priešo popiežiaus satanisto Pranciškaus „gvardiečiai.“ Atleiskite, aš ne prieš krikščionybę, bet man ne pakeliui su mano tautos priešu ir jo pavaldiniais. Pranciškus yra katalikų bažnyčios griovėjas, todėl mums laikas apsispręsti.

Kaip mes, ori tauta, sugebėjome per 30 metų nusiristi iki tokių žemumų?

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nuotraukoje, kurią panaudojau, Hanukos šventimas. Tai pernai žydų fašistinės sektos Chabad-Liubavič suorganizuotas šabašas Vinco Kudirkos aikštėje. Ar tai ne lietuvių tautos orumo pažeminimas ir mūsų istorinės atminties išniekinimas? Tai nėra žydų tradicija švęsti Hanuką centrinėse sostinių aikštėse, sako Eduardas Hodos, tai yra Chabado fašistų įvesta tradicija, kurios tikslas-pademonstruoti savo viešpatavimą.

Ar jūs įsivaizduojate, kad Izraelyje, prie Ben Guriono paminklo arabai taip švęstų savo Ramadano pabaigą, ar ką panašaus?

Priešais Vinco Kudirkos paminklą rengiamų šėlionių tikslas parodyti, kas Lietuvoje šiandien šeimininkas.

Kaip tai įvyko?

Postsovietinėse respublikose žydų kapitalas valdžią užgrobinėjo panašiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje Rotšildams Mažeikių naftos gamyklą užgrobti padėjo mūsų „patriarchas“. Patikimiausią informaciją turime iš Ukrainos, kur ūkio, o paskui ir valdžios užgrobimo procesą aprašė buvęs Charkovo liberalios žydų bendruomenės pirmininkas Eduardas Hodos.

„Kalbama, žinoma, ne apie personalijas, o apie reiškinį, kurio šaknys glūdi ištakose mūsų „nepriklausomybės“. Prieš dešimt metų veržliai susiliejo žydų kapitalas ir korumpuoti valdininkai, kurie bendromis pastangomis užgrobė valdžią Ukrainoje. Šiame žalingame junginyje ir kuriama „valdžios vertikalė“, o, iš esmės, dvivaldystės sistema, kaip aukščiausiame valdžios lygyje, taip ir visuose šalies regionuose.

Jūs pasakysite, kodėl būtent žydų kapitalas? Parsiduodantys valdininkai parsiduoda už bet kokius pinigus. Dėl valdininkų nesiginčiju. O dėl žydų kapitalo paaiškinsiu.

Pačioje Ukrainos Nepriklausomybės pradžioje lyderio pozicijas užėmė misteris Doleris, lengvai paguldęs ant menčių mirusius kuponus-karbovancus. Jūs jau žinote pirmą Ranką, į kurią patenka doleriai tiesiai iš spausdinimo staklių (kalbama apie JAV Federalinę rezervų sistemą, sukurtą 1913 metais grupės žydų bankininkų, nusavinusių sau teisę spausdinti dolerius. Pažymėtina, kad FRS yra absoliučiai savarankiškas organizmas ir nepriklauso net nuo Amerikos vyriausybės. Savo knygoje aš panaudojau įvaizdį Abraomo Rankos, įjungiančios dolerių spausdinimo stakles. – E.H.). Bet jūs nežinote, kaip mano akyse per sinagogą kilo vietiniai žydų oligarchai. Su tuo tikslu ir atvyko pas mus užjūrio (Chabado) rabinai, prisiėmę vaidmenį tarpininkų tarp Ukrainos žydų-verslininkų ir Tarptautinio Žydų Kapitalo. Reikia turėti omenyje, kad Stačiatikių Bažnyčia, praktiškai neturinti tarptautinių ryšių, niekada nepajėgs aprūpinti savo sūnums tokį patį veržlų skrydį „pinigų darymo“ srityje. O svarbiausia – vargu ar tarnaus panašiems pasaulietiniams tikslams. Todėl „naujas ukrainietis“ – tai atsitiktinumas, o „naujas žydas“ – tai dėsningumas. Ir pagal pinigų skaičių, ir pagal skaičių pačių oligarchų rabinovičiai-abramovičiai stipriai aplenkė visus. Tačiau skirtingai nuo kitų „turčių“, žydai moka naudotis savo turtu: jie perka valdžią!“

Nuorodos:

 

Related posts