Nacionalinis susivienijimas reikalauja atšaukti „Globalią Lietuvą“, nutraukti cenzūrą LRT ir atskleisti KGB bendradarbius

Kovo 7 dieną sostinės „Karolinos“ viešbutyje įvyko politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ steigiamasis suvažiavimas. Sausakimšoje salėje susirinko 462 delegatai, o su įgaliojimais suvažiavime buvo atstovaujame 2312 steigėjų.
Suvažiavimas pritarė partijos steigimui, pavadinimui „Nacionalinis susivienijimas“, patvirtino bendrąją partijos programą, įstatui, išsirinko pirmininką, pavaduotojus ir kolegialius valdymo bei priežiūros organus. Partijos pirmininku išrinktas vienas Sąjūdžio kūrėjų filosofas prof. Vytautas Radžvilas, pavaduotojais patvirtinti buvęs VU prorektorius doc. Kęstutis Dubnikas ir politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica. Atsakinguoju partijos sekretoriumi suvažiavimas išrinko Arną Simutį.
„Turbūt nereikia ir sakyti, kad manęs čia nebūtų, jei ne Vytautas Radžvilas. Nebūtų „Pro Patria“ sambūrio, nebūtų forumų ir viso to judėjimo už Lietuvos prisikėlimą iš sąstingio, per kelis metus atvedusio iki šios akimirkos. Dauguma jūsų prisijungiate dabar ir jame anksčiau nedalyvavote, tačiau neabejoju, kad jei ne Vytautas Radžvilas, šiandien paprasčiausiai nebūtų prie ko prisijungti“, – sakė V. Sinica, siūlydamas V. Radžvilo kandidatūrą.
Partijos valdybos nariais išrinkti režisierius Gaudentas Aukštikalnis, diplomatas Algis Avižienis, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, chemikas prof. Vytautas Daujotis, Giedrius Gataveckas, gydytoja Daiva Jakubonienė, Dalius Pranas Juodeikis, chemikas Martynas Katelynas, politologas dokt. Marius Markuckas, edukologė dokt. Ingrida Mereckaitė, politologas Tomas Matulevičius, aplinkosaugininkas prof. Romas Pakalnis, inžinierius Mindaugas Patlaba, dizainerė Agnė Paulėkienė, istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, verslininkas ir publicistas Algimantas Rusteika, verslo konsultantas Almantas Stankūnas, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, politologas Valentinas Žemgulys.
Visi valdybos nariai kartu yra ir tarybos nariai. Be jų tarybos sudėtyje yra dar 40 tiesiogiai suvažiavimo išrinktų narių, tarp kurių rezistentas Petras Plumpa, rašytojas Romas Gudaitis, signatarai Irena Andrukaitienė ir Algimantas Sėjūnas, istorikas prof. Jonas Vaičenonis, fizikas prof. Kęstutis Jarašiūnas, keliautojas ir rašytojas Šarūnas Jasiukevičius, kalbininkė prof. Jūratė Laučiūtė ir daugelis kitų, į Nacionalinio susivienijimo telkimąsi jau aktyviai įsitraukusių regionų atstovai.
Suvažiavimas priėmė tris rezoliucijas. Pirmąja reikalaujama atšaukti globalios Lietuvos strategiją „Lietuva 2030“, kuri tik skatina emigraciją ir tautos išnykimą. Vietoje jos reikalaujama priimti naują strateginį dokumentą, kurio tikslas būtų lietuvių tautos išlikimas savo nepriklausomoje valstybėje. Kita rezoliucija buvo reikalaujama reformuoti LRT, įtvirtinti žodžio laisvės, nešališkumo ir objektyvumo principus, atsisakyti faktinės savicenzūros ir „teisingų“ pašnekovų atrankos LRT eteryje. Galiausiai trečioje rezoliucija kvietė „užtikrinti visos turimos patikimos informacijos apie prisipažinusius ir neprisipažinusius KGB bendradarbius paviešinimą“ bei „sukurti proporcingumo ir protingumo principus atitinkantį Komunistų partijos ir sovietinių saugumo struktūrų pareigūnų liustracijos modelį, parengti ir priimti jį atitinkančius įstatymus.“
„Prisipažinusių KGB bendradarbių paviešinimas nėra ir negali būti laikomas „valstybės pažado savo piliečiams sulaužymu“, nes, pirma, Lietuvos valstybė įsipareigojo neatskleisti prisipažinusių KGB bendradarbių tapatybių 15 metų nuo tai reglamentuojančio įstatymo priėmimo. Tuo pačiu Lietuvos valstybė įsipareigojo visai Lietuvos visuomenei, kad praėjus nustatytam 15 metų terminui prisipažinusių KGB bendradarbių tapatybė bus atskleista. Be to, kiekvienas teisės aktas sukuria visuomenės lūkesčius apie galiojančią teisinę aplinką ir todėl yra „valstybės pažadas savo piliečiams“. Tačiau valstybė, nors sukūrusi lūkesčius esamais teisės aktais, visada išsaugo teisę juos keisti. Įstatymo kaip pažado traktavimas yra apskritai klaidingas“, – argumentuojama rezoliucijoje.

Related posts