Biomedicinos dr.Zenonas Jančys siūlo apsisaugojimo nuo COVID-19 būdus

Šita mano savamokslinė receptūra nuo visų virusų padeda, kiek tik gali padėti, išbandykit savanoriai ir prieš COVID-19.
Jei nors vieną gyvybę išgelbės ši receptūra – ir tai bus gerai – vadinasi ne veltui stengiausi.
Iš karto pradedu nuo sudėties, paskui paaiškinsiu iš esmės, kuriems nenusibos skaityti:
Vario sulfatas 0.1proc, Cinko sulfatas 0.2 proc. Čia apsipurkšt rankoms.
Vario sulfatas 0.02 proc, Cinko sulfatas 0.04 proc. Nosies gleivinėms, dantenoms ir gerklei pasipurkšt. (ne skalaut, o tik pasipurkšt).
Kaip: Kadangi smulkių svarstyklių nelabai kas turi, atsveriam didelį kiekį 6g Zn ir 3g Vario sulfatų. Skiedžiam iki 300ml, turim 1proc išeitinį tirpalą, kurį galima skiesti iki norimos koncentracijos.
Dėmesio: skiesti tik distiliuotu vandeniu, kitaip išsės į nuosėdas vario karbonatai ir jūs tirpale turėsit tik 0.0001proc.
Purškiklių 5-15 ml būna kažkur pirkti tuščių, bet galima neišmesti skirtų nuo slogos – kai pasibaigia, atidaryt, išplaut spiritu ir valio.
Jau gal 20 metų bandau prieš slogą, prieš gripą, nuo dantų skausmo, dantenų uždegimų. Ir net gana didelėmis koncentracijas išbandžiau, nėra kenksmingas mišinukas.
Aiškinimai:
Apie 1974-75m žurnale „Химия и Жизнь“ buvo straipsnis – maždaug: “kaip veikia vitaminas C prieš virusus”. Mokslininkai su elektroniniu mikroskopu bandė nustatyt veikimo mechanizmą.
Mokslininkai aptiko, kad vitaminas C (Askorbo rūgštis, arba askorbinas) oksiduojasi fermentais ir susidaro vandenilio peroksidas. O nanoskopiniai kiekiai vario yra apkibę viruso paviršių (vario tokia savybė – kibti prie baltymų) , reaguoja su peroksidu. Susidaro OH radikalai ir superoksido ionai, kurie sunaikina, pažeidžia viruso nukleo rūgštis, ne tik baltymus. Be to, organizmas generuoja peroksidą kovai ne tik prieš virusus, bet ir prieš bakterijas. Esu dirbęs apie 2008-9m su superoksiddismutazėmis, peroksidazėmis, katalazėmis, augaliniais antioksidantais, modeliavęs šių reakcijų eigą, todėl šiek-tiek išmanau. Visi kintamo valentingumo metalų ionai generuoja aktyvius deguonies radikalus, bet visų jų skirtingas patekimo kelias per membranas – nebesileisiu giliau.
Sidabras irgi puikus sterilinantis agentas, bet jis brangus, neprasiskverbia giliau, tik iš paviršiaus. Senovėje išmirdavo nuo maro “prastuomenė”, o ponų, kurie turėjo sidabrinius indus – likdavo net per daug. (Čia toks pakaruoklio jumoras, anot  prof. K.Daukšo). Ne taip seniai gal prieš 50 metų dar būdavo vaistinėse galima nusipirkti berods už 35 kap. Gramą-kitą Lapis’o, tai – sidabro nitratas. Jis skirtas gimdymo skyriuose apsaugoti kūdikių akims nuo infekcijų.
Grįžtu prie vario:
Neberandu vikipeduose apie vėmimo sukėlimą, bet jis prieš keliasdešimt metų buvo naudojamas apsinuodijus maistu ir didelėmis konc – gal apie 3-5 proc, taigi, nėra jau mirtinai toksiškas, net nenurodomas jo toksiškumas netgi angliškoje wikipedijoje.
Vario biologinė reikšmė
Varis yra būtinas daugelio organizmų, tarp jų ir žmonių, gyvybinėms funkcijoms. Kaip ir geležis, varis prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi. Augalai ima jį iš dirvožemio, žmogus ir gyvūnai gauna su maistu.
Žmogui per parą reikia ~0,9-2 mg vario. Daug vario turi ankštinių šeimos augalai, burokėliai, lapinės daržovės, jūros gėrybės, riešutai. Ląstelėse varis jungiasi su baltymais, kai kuriomis organinėmis rūgštimis, yra kai kurių fermentų, hemocianino, hemokupreino, nukleoproteidų komponentas, svarbus oksidacijai ir redukcijai, deguonies apykaitai, skatina kraujodarą kaulų čiulpuose. Dėl vario stokos varpiniai augalai serga chloroze, džiūsta vaismedžių šakų viršūnės, mažėja augalų atsparumas šalčiui, žmogaus ir gyvūnų organizme sutrinka geležies apykaita, kai kurios kitos fiziologinės funkcijos. Didelės vario dozės stuburiniams gyvūnams sukelia viduriavimą, sutrikdo kvėpavimą, širdies, kepenų darbą, sukelia anemiją.
Čia wikipedia nepaminėjo, kad vario ionai ypatingai svarbūs pernešant signalą per sinapses tarp neuronų. Taigi – atminčiai ir geram intelektui reikalingas varis.
Cinkas:  Visgi, kai kurie žmonės yra variui jautrūs, anas kaupiasi akių rainelėje (rudi žiedai atsiranda) ir  kepenyse ir gal dar inkstuose. Bet lengvai gydomas (iš kepenų išvaromas) Cinko pagalba. Be to cinkas stiprina imunitetą. Todėl dėl visa ko dvigubai pridedu cinko sulfato. Gal reikėtų patrigubinti, bet nesinori persūdyt.
Cinko biologinė reikšmė
Cinkas yra būtinas žmogui ir augalijai. Cinkas būtinas visų žmogaus organizmo ląstelių funkcionavimui. Jo trūkumas gali tapti epilepsijos, šizofrenijos ir kitų psichinių ligų, bendro organizmo nuovargio, alergijos, diabeto, prostatos adenomos, kataraktos, kurtumo, širdies, virškinimo sistemos, odos ir akių ligų, pakitimų burnos gleivinėje priežastimi. Cinkas dalyvauja daugiau kaip 200 organizmo fermentų aktyvavime, nukleorūgščių (DNR ir RNR), baltymų sintezėje ir hormonų apykaitoje (ypač lytinių hormonų), tiesiogiai veikia audinių ir skeleto kolagenus, gerina regą.
Cinkas kaupiasi dantyse, kepenyse, kraujyje, centrinėje nervų sistemoje. Nemaža cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai). Kai dirvoje trūksta cinko, augalai skursta: menkai šakojasi, susmulkėja lapai, sulėtėja augimas. Ypač jautrūs cinko trūkumui vaismedžiai, daržovės, ankštiniai augalai, todėl juos būtina tręšti mikroelementų trąšomis, kuriose yra cinko. Cinkas ir jo junginiai yra nuodingi. Cinkuotame kibire negalima laikyti rūgščių maisto produktų ir gėrimų, nes jie tirpdo cinką. Apsinuodijimo požymiai: erzina gleivinę, pykina.
Vitaminas C:
Bet vien tik varis blogai veiks, jei neturėsim organizme askorbino – vitamino C.
Jis ne tik antioksidantas, kaip mėgstama madingai triūbyti, bet ir oksidacinių procesų sukėlėjas ir reguliuotojas. Taigi – špinatai ne be pagrindo taip išaukštinti – ir varis ir vitaminas C,  viskas “viename už tą pačią kainą” – “apie viską pagalvota”.
Vartojimas: Vos pasigaunu slogą, ar peršąlu – išsipurkščiu 0.02 proc variu nosį, klaikiai čiaudėju gal pusvalandį ir viskas baigta. Arba pakartoju – bet tada sunku suprasti , ar nuo slogos ar nuo chemikalų peršti nosį. Jautresniems gal vertėtų dar 2 kart sumažinti koncentraciją, nes labai erzina gleivinę. Dantenos ir gerklė daug mažiau jautri.
O dabar dar ir rankas stipresne koncentracija reiktų papurkšt, pamozot. Galima ir veidą – nuo visokių spuogų. Turėtų veikti iki kol nusiplausit. Na, ūkinis muilas vario lengvai nenuima, nes susidaro netirpios stearino-vario druskos.
Gal daugiau kaip 20 metų žaidžiu su variu, nuo didžiausių dozių – ir neprisimenu, kada turėjau gripą ar vartojau antibiotikus. Apie 1980-82 metus turėjau gripą 39.6 CoT, bet tada dar nežaidžiau su variu.
Ir dar – rankas galima purkšti kasdien po porą kartų, bet gleivinėms – tik retkarčiais, pagal įtarimą. Aš tai kasdien, bet kitiems nerekomenduočiau – kas žino kokio jautrumo Jūsų organizmas.

Related posts