COVID-19, Bergamas, Osvencimas, krematoriumai ir holokausto industrija

Kovo 18 dieną Italijoje mirė beveik 500 žmonių. Bergamo miestas nepajėgė kremuoti mirusių, todėl beveik 60 karstų tos dienos vakare kariuomenė išvežė kremuoti į kitas į Italijos savivaldybes. Per vieną savaitę Bergame mirė virš 300 žmonių. Miesto meras Giorgio Gori paprašė kaimyninių savivaldybių pagalbos. Kaimynai iš Varese, Modena, Friuli, Piacenza, Parma ir Rimini savivaldybių „ištiesė pagalbos ranką“. Kovo 18 dieną kariuomenė iš Bergamo gabus išvežė į Modenos ir Bolonijos krematoriumus.

Man COVID-19 situacija Italijoje, nesugebėjimas kremuoti mirusių, nors tu mirusių buvo tik kelioms dešimtimis daugiau, negu miršta įprastai čia žmonių, man priminė Osvencimo koncentracijos stovyklą, kur „neįtikėtino našumo“ krematoriumas sudegindavo 1300 lavonų per dieną! Bet juk tai visiška nesąmonė. Nuo karo prabėgo 75 metai ir kremavimo technologijos yra žymiai našesnės!

Aš pamėginau sužinoti atsakymą į šį klausimą.

Buvęs Charkovo žydų liberalios bendruomenės pirmininkas Eduardas Hodos prieš 20 metų rašė:

Holokausto problema, ypatingai eskaluoja žydų ortodoksai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad kokia nors valstybė, nukentėjusi Pirmojo pasaulinio karo metais, kažkokiais 75-aisiais metais reikalautų kompensacijų, kontribucijų ir kitokių „užtarnautų“ gėrybių. Ir prieš papasakojant, kaip tai tapo įmanoma mūsų dienomis, aš norėčiau supažindinti jus su atviru laišku žymaus žydų istoriko ir teisių gynėjo Rožero Dommergo Polakko de Menaso (), adresuotu amerikiečių režisieriui Stivenui Spilbergui, irgi, tarp kitko, žydui (Eduardas Hodos. Kn. „Žydų sindromas -1“. Laiškas autoriaus cituojamas pagal “Final Conflict”, Nr. 884, 1999 gegužės 30 d. www.hodos-video.com).

Roger Dommergue Polacco de Menasce laiške Stivenui Spilbergui, kurio teksto vertimą galima rasti čia, rašoma:

„Bet, sere, Jūs nerasite NEI VIENO šešių milijonų žydų sunaikinimo liudininko. Jūs nerasite NEI VIENO liudininko to, kad greta krematoriumų būtų dujų kameros, naikinusios po tūkstantį, o gal ir po du tūkstančius žmonių iškarto.“ (…) „Aš imuosi pagrįsti kaip matematiškai, taip ir techniškai, kad sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų kamerose – visiška beprasmybė.“ (…) „Vienok visiems mums gerai žinoma, kad nuolatos minimas žuvusiųjų skaičius – tai kolosalus padidinimas. Na ir dujų kamerų „Ciklono-B“ pagrindu tiesiog neįmanoma sukurti techniškai (tai matyti kad ir iš Degešo teismo 1949 metais medžiagos).

Iš tikrųjų, vokiečių koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir bado mirė 150-200 tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami prieš Vokietiją, kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais! (Hitleris buvo alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės gamybos vystymas davė darbo šešiems milijonams bedarbių). (…)

Mes žinome, kad per praėjusį karą buvo sugriauti visi vokiečių miestai kuriuose gyveno daugiau negu 100000 žmonių. Bet šitas tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė daugybė moterų ir vaikų, apsuptas tylos siena.

Autorius klausia: „ 3. Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų (jeigu daryti prielaidą, kad 2 milijonai žuvo mūšių laukuose)? Patikimai žinoma, kad viena koncentracijos stovykla netalpino daugiau negu 60 tūkstančių žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“ pagrindu buvo tiktai Aušvice (kokių nors įrodymų to, kad masiniam žmonių naikinimui buvo naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra). (…)

„5. Kremacijai vieno lavono būtina 130 kg anglių, o vokiečiams, kaip priimta skaityti, tekdavo sudeginti apie 1.300 lavonų kasdien. Išliko šimtai Aušvico aero fotonuotraukų, padarytų iš amerikiečių lėktuvų menamo Holokausto metu (1943 – 1944 metais). Kodėl nei vienas iš jų neužregistravo gigantiškų anglies kalnų? Kodėl juose nematyti nei vieno juodo dūmų kamuolio?“ (…)

„21. Kaip paaiškinti pranešimą, paskelbtą „Ekspress“, žinomame prancūzų laikraštyje, 1995 metų sausį, kad dujų kameros, dešimtmečius demonstruotos Aušvico lankytojams, buvo pastatytos jau po karo? Išeina, viskas, ką apie jas kalba, – grynas melas?

22. Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60 milijonų žmonių gyvybes, tapo karas, kurį 1933 metais pradėjo žydai prieš Hitlerį. Hitleris davė duonos šešiems milijonams bedarbių, jis atstūmė dolerio ir žydiško totalitarizmo diktatūrą, išniekinančio ne tiktai atskirą žmogų, bet ir visą planetą, prisidengiant netikra „demokratijos“ iškaba. Liko tiktai du dalyviai: Totalitari judopatija, nukreipta pažeminti žmoniją ir planetą, ir nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems kapitalo-marksistiniu žydų poveikiu.

Netgi Žanas Fransua Kan išsako savo knygoje „Marianna“ kraštutinį susidirginimą prieš Pasaulinio žydų kongreso biurokratus, inicijavusius procesą dėl žydų nuosavybės grąžinimo, kuris įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone. „Jie suvedė visą Holokaustą į finansinius santykius, – rašo jis.

– Pasirodo, tipine auka nacistiniu barbarų, architipu paties baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš Krokuvos, ne meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne parduotuvės savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš Rygos. Pagrindinių varguoliu čia pasireiškia milijardierius-kosmopolitas, kolekcionuojantis Rembrandtą ir Rubensą, miegantis ant aukso krūvos, valdantis daugybę pelningų draudimo akcijų, siunčiantis savo vaikus mokytis į JAV, kad jie galėtų padaryti puikią karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi Amerikos oligarchų nei kiek ne gėda pervesti visą Holokaustą į grynai verslo vagą“.

Jeigu šiuos žodžius parašytų ne Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume liudininkais dar vieno teismo proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.

R.Dommerg Polakko de Menas, žydas, kuriam nepriimtina totalitarinės judopatijos idėja.“

Bergamo COVID-19 istorija mums pateikia eksperimentinius įrodymus, kad deginti 1300 lavonų per dieną, o teigiama, kad būtent tiek lavonų per dieną buvo deginama Osvencime, sudėtinga problema net dešimtis šiuolaikinių Italijos miestų krematoriumų.

Bergamo COVID-19 istorija mums taip pat įrodo, Osvencimo krematoriumuose negalėjo būti sudeginta milijonai žmonių. Tai sionistų melas ir dalis „Holokausto industrijos“, kuri skirta apiplėšti Europos tautas, o tarp jų ir Lietuvą.

Related posts