Vokietijai nusibodo būti melžiama karve ir mokėti sąskaitas už Briuselio korona-balių. Kyla maištas

Vokietijos Konstitucinis teismas apribojo Europos centrinio banko (ECB) galimybę spausdinti pinigus pagal „kiekybinio suminkštinimo programą“. Federalinis Konstitucinis teismas Karlsrue įpareigojo Vokietijos vyriausybę ir Bundesbanką kontroliuoti Euro zonos šalių obligacijų supirkimą. Duotas trijų menesių terminas. Po jo ECB bus blokuojamas. EK pirmininkė Ursula fon der Layen Vokietijai pagrasino sankcijomis.

ES kiekybinio suminkštinimo programa (QE) buvo pradėta 2014 metais, kuomet kilo Graikijos skolų krizė. Grėsmė buvo kilusi ir Italijai su Ispanija. Buvo nutarta, kad ECB supirkinės valstybių-narių skolų įsipareigojimus, kad prisotinti rinką likvidumo ir sulaikyti defliaciją, kuri sukeltų dar didesnes problemas finansų sektoriuje ir visoje ekonomikoje.

Nuo 2014 metų ECB išleido apie 2,2 trilijono eurų vyriausybių obligacijų įsigijimui. Manoma, kad tai padėjo stabilizuoti situaciją. Skirtumas tarp valstybės skolos palūkanų normų Pietų ir Šiaurės Europoje buvo sumažintas iki minimumo, likvidumo krizės grėsmė baigėsi ir ekonomika buvo atgaivinta, nors ji nepasiekė 2000-ųjų augimo tempų. Šis ECB planas nuo pat pradžių sukėlė didelį Vokietijos finansų ir verslo sluoksnių nepasitenkinimą, kuris laikui bėgant tik augo.

Nuo 2015 metų apie 2000 verslo ir finansų sektoriaus atstovų, teisininkų, pateikė ieškinius įvairių instancijų teismams, reikalaudami kiekybinio suminkštinimo praktikos apribojimų. Ekonomikos požiūriu šis argumentas buvo toks: vertybinių popierių pirkimas lemia mažesnes indėlių palūkanas, o tai apvagia taupančius piliečius. Taip pat šis minkštinimas sukuria burbulus nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių rinkose.

ECB vaidmuo formuojant ekonominę politiką kėlė abejonių teisės požiūriu, o šios institucijos atskaitomybė demokratiškai išrinktoms valdžios institucijoms taip pat nebuvo akivaizdi. Ieškovai teigė, kad centrinis bankas peržengė savo įgaliojimus.

2018 m. Europos teismas atmetė šiuos teiginius, kuriais QE praktika buvo pripažinta visiškai teisėta. Tačiau tada byla grąžinta Vokietijos federaliniam konstituciniam teismui, kuris gegužės 5 dieną paskelbė istorinį nutarimą, kad ECB negali peržengti jam suteiktų politinių įgaliojimų.

Vokietijos KT teisėjai negali reguliuoti viršnacionalinės institucijos, todėl jie nurodė Bundesbankui stebėti, ar ECB nepažeidžia monetarinių priemonių „proporcingumo“. Tai turi būti sureguliuota per tris mėnesius, po to Bundesbankas neturėtų dalyvauti šiukšlinių aktyvų supirkime, o būtent tokie yra pietinių ES šalių (Italijos, Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir dalinai Prancūzijos aktyvai).

Tuo pačiu metu Karlsrūhės teisėjai sulaukė palaikymo ne tik iš euroskeptikų ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjų, bet ir iš Vokietijos Bundesbanko. Jo vadovas Jens Weidmann savo mikrobloge „Twitter“ pasakė, kad ketina užtikrinti rezoliucijos įgyvendinimą.

Prieš kurį laiką ECB paskelbė apie naują 750 mlrd. EUR vertės valstybių narių obligacijų pirkimo programą, skirtą kovoti su koronaviruso epidemijos ekonominėmis pasekmėmis.

Vokietija pavargo apmokėti sąskaitas už Briuselio korona-balių. Kyla maištas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, buvusi Vokietijos federalinė politikė, pasisakė prieš Berlyną. Ji pagrasino Vokietijai atlikdama tyrimą dėl galimo vokiečių padaryto Europos įstatymų pažeidimo. Europos Komisijai Berlyno argumentai neatrodo įtikinami, vokiečių atžvilgiu bus pradėtas precedento neturintis tyrimas, gali būti skirtos baudos.

Izraelio televizija ITON.TV Vokietijos KT demaršą komentavo taip: „Vokietijos Konstitucinis Teismas paskelbė nacionalinių įstatymų viršenybę prieš europinius, o taip pat garsiai ES partneriams pareiškė, kad Berlynas neketina likti „melžiama karvė“ visai Europai.

 

https://www.welt.de/finanzen/plus207897967/Daniel-Stelter-Coronavirus-wird-praegend-fuer-die-naechsten-Jahre.html

Related posts