Ekonomikos blokavimas COVID-19 sąlygomis – globalaus masto provokacija. Profesorius Valentinas Katasonovas

Jokių statistinių patvirtinimų…

Ekonominė blokada, vykdoma daugelyje pasaulio šalių vadinamosios koronaviruso pandemijos metu, yra didelė klaida, jei ne provokacija pasauliniu mastu. Ji buvo ilgai ruošiama. Galutinis sprendimas pradėti specialiąją operaciją kodiniu pavadinimu COVID-19 buvo priimtas uždarame Pasaulio ekonomikos forumo viršūnių susitikime Davose (2020 m. Sausio 21–24 d.) posėdyje. Pasaulio sveikatos organizacija sprendimą paskelbė po savaitės.

Sausio 30 d. PSO paskelbė ekstremalią situaciją „Public Health Emergency of International Concern – PHEIC“. PSO pareiškimas skambėjo kiek keistai, nes tuo metu problema buvo beveik grynai kiniška. Tuo metu už Kinijos ribų buvo užregistruota tik 150 COVID-19 susirgimų.

Kovo 11 d. PSO paskelbė koronaviruso „pandemiją“, tai yra, COVID-19 paskelbimą pasauline grėsme. Nebuvo pateikta jokių statistinių įrodymų, kad ši problema virto pandemija.

Anksčiau PSO turėjo vidinius dokumentus, apibrėžiančius kiekybinius pandemijos kriterijus, tačiau 2000-ųjų viduryje šie dokumentai buvo panaikinti. Tada daugelis stebėtojų pastebėjo rimtus PSO veiklos pokyčius; būtent tada šią organizaciją pradėjo perimti amerikiečių milijardierius ir „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas (jo fondas tapo pagrindiniu PSO donoru).

Kad įspėjimas dėl pandemijos skambėtų įtaigiau, PSO pareiškė, kad artimiausiu metu mirčių nuo COVID-19 rodiklis pasieks 3,4% (palyginti su bendru virusu užkrėstų žmonių skaičiumi). Tiesa, PSO neįvardijo viruso plitimo masto planetoje. Ir daugelis suprato: jei COVID-19 plis pagal įprastus virusologijos dėsnius, pusė pasaulio gyventojų turėtų būti infekuoti. Vokietijos kanclerė A. Merkel nusprendė įpilti aliejaus į ugnį ir pareiškė, kad 70% jos šalies gyventojų turėtų persirgti koronavirusu. Net jei mes tariame, kad bus infekuota 50%, tai pagal PSO prognozę, planetoje turėtų mirti daugiau kaip 130 milijonų žmonių. Daugelį šie astronominiai skaičiai išgąsdino. Įvairiose šalyse ėmė įvesti karantinus, ekstremalias situacijas, blokuoti žmonių judėjimą, stabdyti įmonių darbą…

Kovojant su koronavirusu buvo organizuotas rinkimas, apdorojimas ir gyventojų supažindinimas su COVID-19 statistika: tyrimų skaičius, užkrėstų, pasveikusių ir mirusiųjų skaičius ir kt. rodikliai pateikiami tiek absoliučia, tiek santykine prasme (procentai, apskaičiuoti 100 tūkstančiui žmonių ir kt.). Kiekvieną dieną statistika atnaujinama. Visame pasaulyje yra daugybė duomenų rinkimo ir tvarkymo centrų, kiekvienoje šalyje jų gali būti keli (pagal miestą, srity, socialinę grupę, šalies mastu). Iš garsiausių, renkančių informaciją iš pasaulio ir pateikiančių apibendrintą statistiką, galime paminėti J. Hopkinso vardo Sisteminio mokslo ir technologijos centrą (JAV), PSO, o taip pat įvairias organizacijas ir informacinius resursus („Global Health Policy“, „Statista“, „Worldometers“, ecdc.europa.eu, „Nucleuswealth“, „Financial Times“).

Deja, statistikos kokybė nėra patenkinama. Įvairių šalių statistika nėra pilnai palyginama ir dėl grynai techninių priežasčių. Testų kokybė nustatant infekavimą labai stipriai varijuoja ne tiktai atskirose šalyse, bet iš šalių viduje. Dažnai teigiami testų rezultatai pasirodė klaidingi. Buvo net užfiksuoti atvejai, kai testai buvo apkrėsti koronavirusais.

Dar rimtesnė yra mirties priežasties identifikavimo problema. Gerai žinoma, kad daugelyje atvejų koronavirusas buvo tik trigeriu, paaštrinančiu kitus žmogaus susirgimus (onkologinius, širdies-kraujagyslių, pulmonologinius). Ir kada žmogus su teigiamu COVID-19 testu miršta, jam, nesusimastant mirties išvadoje rašoma: „koronavirusas“. Iki pastarojo laiko šis klausimas buvo visiškai metodiškai neįvertintas. Pagaliau, balandžio 16 d. PSO paskelbė COVID-19 susirgimo pasą, rekomendacijas dėl jo diagnostikos ir identifikavimo po mirties. Kaip sako specialistai, šie dokumentai labai nekonkretūs, o „subjektyvus faktorius“ ir toliau stipriai veikia COVID-19 statistiką. Ekspertai teisingai pažymi, kad dauguma mirčių, kai diagnozuota „nuo koronaviruso“, reikėtų vadinti mirtimi „su koronavirusu“. Tai yra mirties priežastis kita, o koronavirusas tik papildomas faktorius. Beveik visi specialistai pažymi mirtingumo nuo COVID-19 didinimo tendenciją.

Susirgimai, sukelti užsikrėtimo koronavirusu, lygintini su vidutine arba sunkia gripo forma. Iki 80% visų žmonių su teigiamais testo rezultatais neturi simptomų. Net pas 70-79- mečius tokių apie 60%. Virš 95% visų žmonių neturi net vidutinio sunkumo simptomų užsikrėtus. Infekavimas vaikų, paauglių, jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių netrukdo jiems gyventi, mokytis, dirbti (išskyrus turinčius chroniškus ir sunkius susirgimus).

Yra eilės šalių COVID-19 mirtingumo statistika pagal amžiaus grupes. Pastarieji Stendfordo universiteto tyrimai rodo, kad Niujorke, kuriam tenka virš trečdalio COVID-19 mirčių JAV, iki 18 metų mirčių koeficientas praktiškai lygus nuliui. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 45 metų šis rodiklis lygus 0,01% (tai yra 10 žmonių iš 100 tūkstančių). O amžiaus grupėje nuo 75 metų mirtingumo rodiklis 80 kartų didesnis – 0,8%; tai reiškia, kad miršta 800 žmonių iš 100 tūkstančių infekuotų COVID-19. O štai statistika Niujorko valstijos. 2/3 visų mirusių nuo koronaviruso šioje valstijoje – asmenys vyresni 70 metų. Daugiau 95% – vyresni 50 metų. Apytikriai 90% mirčių tenka žmonėms, turintiems iki infekavimo rimtus susirgimus.

Vidutinis amžius mirusių daugelyje Europos šalių (įskaitant Italiją) yra 80 metų, ir tiktai apie 1% mirusių neturėjo anksčiau rimtų susirgimų. Kitais žodžiais, profilis mirtingumo nuo COVID-19 panašus į natūralų mirtingumą.

Vertas dėmesio rodiklis sąryšio mirusiųjų amžiaus su COVID-19 diagnoze. Tai rodiklis, kuris pažymi koks mirusiųjų amžius, lyginant su kuriuo pusė mirusių turi didesnį amžių, o kita – mažesnį.

Tai štai, vidurinis amžius mirusių nuo koronaviruso trijose šalyse – Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV – buvo 80 metų. Italijoje šis rodiklis yra 81 metų. Ispanijoje ir Vokietijoje 82 metai. Šveicarijoje ir Prancūzijoje – 84 metai. Maksimalus dydis – Šveicarijoje (86 metai!). Švedijoje numirė nuo koronaviruso apie 3 tūkstančiai žmonių; išeina, kad pusantro tūkstančio švedų, kuriems buvo diagnozuotas COVID-19, turėjo didesnį už 86 metų amžių. Pagal rusišką supratimą Švedijoje numirė pusantro tūkstančio ilgaamžių. Šie skaičiai atitinka daugelį tyrimų, kuriuose daroma išvada apie tai, kad aukomis letalių atvejų yra daugiausiai labai seni žmonės.

Papildomu COVID-19 paveikslo štrichu yra informacija apie mirusius nuo šio susirgimo senelių namuose. Šiems namams tenka 20-30%, o kai kur ir didesnė dalis visų koronaviruso aukų. Štai duomenys iš įvairių šalių (skaičius mirusių nuo COVID-19 senelių namuose lyginant su bendru skaičiumi mirusių nuo koronaviruso, %): Australija – 25; Kanada – 62; Danija – 33; Prancūzija – 51; Vokietija – 36; Vengrija – 19; Airija – 60; Izraelis – 32; Portugalija – 40; Singapūras – 11; Švedija (Stokholmo regionas) – 45.

Auganti statistinė informacija leidžia padaryti išvadą, kad COVID-19 – liga labai pagyvenusių ir chroniškų ligonių. Galima skaityti, kad COVID-19 – tik katalizatorius, aktyvuojantis chroniškas ligas, kurias turi beveik visi garbaus amžiaus žmonės.

Kokia iš to praktinė išvada?

Pagyvenę ir sergantys chroniškomis ligomis turi būti izoliuoti, jiems turi būti taikomos profilaktikos priemonės. Aukštas nuo COVID-19 mirtingumas senelių namuose sąlygotas, žinoma, jų amžiaus. O papildomu faktoriumi yra tai, kad, būdami po vienu stogu, jie gali idealiai apkrėsti vienas kitą; be to, juos hospitalizuojant ir vėl patalpinant po vienu stogu jie vėlgi apkrečia vienas kitą virusu.

Dabartinė virusinė krizė kelia klausimą apie tai, kaip senelių namus ir ligonines padaryti žmonėms, priklausantiems rizikos grupei, patikimais prieglobsčiais, o ne vietomis, pagreitinančiomis jų išėjimą į kitą pasaulį.

O kas liečia vaikus ir jaunimą, eilės ekspertų nuomone, mokyklų ir aukštųjų mokyklų uždarymas buvo didele klaida. Iki kovo 20 dienos 135 valstybėje buvo uždarytos mokyklos ir universitetai (JTO narėmis yra 193 valstybės). Tuo metu ekspertai skaito, kad jaunimui yra nulinė rizika lankytis mokymo įstaigose.

Beveik visų ekspertų nuomone, jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės gali tęsti darbinę veiklą be ypatingos rizikos gyvybei ir sveikatai. Suprantama, laikantis būtinų atsargumo priemonių (pavyzdžiui, kai stiprių gripo epidemijų metu).

Ekonomikos sustabdymas buvo didelė klaida. Kažkas tai net vadina kenkėjiška operacija, organizuotą PSO ir už jos stovinčių jėgų. Toks, pavyzdžiui, požiūris David Alan Stockman – buvusio JAV atstovų rūmų biudžeto nario (respublikonas nuo Mičigano valstijos) ir direktoriaus Tarnybos valdymo ir biudžeto prezidento Reigano administracijoje.

https://www.fondsk.ru/news/2020/05/17/blokirovka-ekonomiki-v-uslovijah-covid-19-provokacija-globalnogo-masshtaba-50892.html

Related posts