Juodasis rasizmas

Per 30 nepriklausomybės metų mus primaitino tokiu kiekiu liberalistinių ideologinių fekalijų, kad net man, kuriam per prievartą pirmame kurse buvo kišamas marksizmas-leninizmas, o VU skaitykloje yra tekę konspektuoti Markso ir Lenino veikalus, dabartiniai liberaliojo satanizmo dogmų skleidėjai atrodo net baisesni ir labiau degeneravę už tuometinius komunistų veikėjus. Nauja šitiems „sorošiukams“ iš užjūrio duota programa – rasinė baltųjų diskriminacija, prisidengiant neegzistuojančia juodųjų diskriminacija.

Aš žemiau pateiksiu faktus, įrodančius, kad juodųjų diskriminacija yra melas, kuriamas realiai vykstančio baltųjų genocido fone.

Nuotraukoje: Vokietija 2020 metų vasarą. Juodieji teroristai grasina susidoroti su policija, o šie prieš banditus klaupiasi ant kelių.

Kiekviena gyvūnų rūšis šiame pasaulyje dauginasi tik tuomet, kai tam yra palankios sąlygos. Juodųjų pasaulyje sparčiai daugėja, padvigubėja kas 20-30 metai, o tai kai ką pasako.

Pradėsiu nuo juodojo rasizmo. 2010 metais austras iš Zalcburgo Eduard Neumeister (67 metų) su žmona Margit Riebler (62 metų) įgyvendino savo svajonę ir Pietų Afrikoje, nedideliame provincijos miestelyje Balgowan, atidarė vokiško maisto restoraną.

Žinomas vokiečių publicistas Eugen Prinz pažymi, kad Neumaisterio idėja buvo rizikinga, nes nuo 2016 metų, nuo apartheido pabaigos, Pietų Afrikos Respublikoje buvo nužudyta 2000 baltųjų šalies gyventojų. Žudynių priežastis – juodasis rasizmas.

Birželio 10 dieną Neumaisterį, išėjusį į kiemą, su mačete užpuolė negras ir jį užkapojo. Po to užpuolikas įsiveržė į namus ir virtuvėje ėmė smaugti Margarit Riebler, šaukdamas: „Give me all the money or die”.

Sužeistas Neumaisteris bandė gelbėti žmoną. Tuomet negras paleido moterį ir sukapojo Neumeisterį taip, kad jo vėliau nebuvo galima atpažinti. Atvykusi policija pareiškė, kad dar nematė tokių traumų.

Vyro narsa išgelbėjo moterį, kuri pabėgo ir pranešė policijai. Nusikaltėlis neatpažintas ir nesurastas.

Liberalusis satanizmas.

Tuo metu kai liberalūs satanistai, tokie kaip Aušrinė Armonaitė ir jos bendramintės, eina į Vilniaus gatves, neša teroristų ANTIFA vėliavas, juodus penius ir jiems meldžiasi, Pietų Afrikoje klesti juodas rasizmas ir žudomi baltieji. Ne kažkoks juodas veltėdis recidyvistas, pagautas vykdant nusikaltimą, o tūkstančiai darbščių baltųjų Pietų Afrikos respublikos gyventojų, vien dėl baltos jų odos spalvos. Kodėl tyli visos šitos išsigimusios satanistės armonaitės, kodėl nesimeldžia nužudytiems baltiesiems?

Pietų Afrikos respublikoje klestinčiam juodajam rasizmui esu skyręs kelias publikacijas:

2018 metais Izraelio portalas Israel National News“ rašė, kad kiekvieną mėnesį PAR vyksta žiaurios žmogžudystės ir aukų skaičius auga, o žiaurūs nužudymai ir išniekinimai vykdomi rasinės neapykantos pagrindu. Baltieji fermeriai čia žudomi ypač žiauriai su ilgais trunkančiais kankinimais. Apie baltųjų žmogžudystes pasaulis nesužino. Nuo 2007 metų policija neleidžia skelbti apie aukų etninę priklausomybę. PAR misionierius Charl Van Wyk interviu laikraščiui „World Net Daily“ pasakė, kad „dažnai jie auka skaičiuoja fermerį, o ne jo žmoną ir vaikus, kurie buvo nužudyti ar atakuoti.“ Nuo 1998 iki 2016 metų iš viso buvo nužudyti 1187 baltieji fermeriai, 490 jų šeimos nariai, 147 darbininkai ir 24 fermų svečiai. Manoma, kad tikras užmuštų fermerių skaičius yra nuo 3000 iki 4000 žmonių.

„Vienas buras-viena kulka“

„Teisingumo atstatymas“ PAR kaimynėje Zimbabvėje baigėsi liūdnai. Baltieji buvo praktiškai nuvaryti ne tik nuo žemės, bet ir iš valstybės. Kas nesutiko – tą žudė. Prezidentas Mugabė neoficialiai leido užgrobti fermerių žemes ne pagal buvusią nuosavybės teisę (tokios teisės tiesiog nebuvo), o šiaip sau – be kokios nors kompensacijos net už gyvulius ir turtą. Prioritetas buvo atiduodamas nacionalinio-išsivaduojamojo kovos veteranams, buvusiems partizanams, kurie skaitė žemes apdovanojimu už tarnavimą, bet jos dirbti ir valdyti buivolus nemokėjo. Į ganyklas išleisdavo šimtus vietinių ožkų. Šios ožkos linkusios ėsti viską, ką mato, su šaknimis, ir per du sezonus ganyklos virsdavo į dykumą. Buivolai ir karvės, kuriuos atveždavo iš PAR, išmirdavo.

Taip prasidėjo badas. Galų gale Nacionalinio banko vadovas kreipėsi į prezidentą Mugabę su prašymu leisti baltiesiems fermeriams sugrįžti, kad pataisyti padėtį.

Pietų Afrikos „žemės restitucijos“ projektas, žinoma, ne toks žmogėdriškas, kaip Zimbabvėje. Bet iš šalies išvyko maždaug milijonas baltųjų, užtai atvyko 10 milijonų migrantų, kurie žymiai neturtingesni už vietinius nepriklausomai nuo kilmės. „Aparteidas atvirkščiai“ dabar įprastinis buitinis reiškinys, nežiūrint į viešai-parodomąjį multikultūralizmą. Išprievartavimai nepatenka į laikraščių skiltis, tapę statistika.

Australija vykdo griežtą pabėgėlių politiką, bet ji suteikia prieglobstį baltiesiems PAR gyventojams, prieš kuriuos vyksta genocidas. ES to nedaro, bet tūkstančiai veža juodaodžius afrikiečius. Gal ES „elitas“ nesuvokia šios beprotybės pasekmių?

Eugen Prinz primena Peter Scholl-Latour žodžius apie tai, kad „kas pasiima pusę Kalkutos, nepadeda Kalkutai, o tampa Kalkuta“. Atsiveždama pas save Afriką ir negrų rasizmą, ES pati taps rasistine Pietų Afrikos respublika. Vakarų Europa ja jau tapo, prieš negrus jau klupdomi Vokietijos policininkai, o liberalė-satanistė Aušrinė Armonaitė jau klupdo prieš juodą stabą Lietuvos vaikus.

JAV negrų riaušių priežastys

Teisės ir tarptautinių santykių profesorius Aleksandras Domrinas JAV negrus vadina iš socialinių išmokų gyvenančiais išlaikytiniais, kuriems B.Obamos valdymo laikais išleisti šeši trilijonai dolerių. Išvertus į mokslinę kalbą – absoliuti dauguma šių JAV „baltųjų rasistų persekiojamųjų“ yra elementarūs socialiniai parazitai, kurie gyvena baltųjų sąskaita ir ilgainiui sunaikins JAV, kaip jie sunaikino klęstinčią Pietų Rodeziją (Zimbabvę), kurioje pirmą kartą pasaulyje buvo atlikta širdies transplantacijos operacija, ir Pietų Afrikos Respubliką, kuri turėjo branduolinį ginklą.

Juodųjų problemos slypi jų genuose. Apie tai pasakė Nobelio premijos laureatas, DNR dvigubos spiralės atradėjas Džeimsas Watsomas.

2007 metų spalio 14 d. metais buvusi Watsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday Times“ parašė, neva privačiame pokalbyje Watsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.

„Cold Spring Harbor“ laboratorija, kurioje Watsonas 35 metus dirbo rektoriaus pareigose, atleido jį iš užimamų pareigų. Tuo pat metu žurnale „Nature“ pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo Džeimsas Watsonas.

Liberalų-ortodoksų persekiojamas Watsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.

2015 metų gegužės 18 d. Watsonui antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.

Watsonas yra vienas iš žymiausių gamtos tyrinėtojų autoriterų per visą žmonijos istoriją. Liberalusis-satanizmas turi savo autoritetą: juodą, su ragais ir kanopom. Lietuvoje jo veidas – Aušrinė Armonaitė.

Nuorodos:

http://lebionka.blogspot.com/2018/08/del-protiskai-atsilikusiu-zmoniu.html

P.S.: Kaip su su liberaliais satanistais kovoti? Tokį klausimą aš uždaviau pažįstamam kunigui. Jis man atsakė, kad į Katedros aikštę reikėjo sukviesti visus Lietuvos kunigus-egzorcistus ir iš Armonaitės & Co. išvaryti velnius. Kodėl to nepadarė arkivyskupas Gintaras Grušas?

Related posts