PRAŠYMAS DĖL LIETUVOS SOSTINĖS STATUSO KEITIMO UŽTIKRINANT VALSTYBINGUMO KLAUSIMUS

INICIATYVINĖS GRUPĖS DĖL VALSTYBINIO LYGMENS SPRENDIMŲ VILNIAUS MIESTE

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius. Lietuva

El. p.: LRVkanceliarija@lrv.lt

Lietuvos Respublikos Seimui

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietuva

El. p.: priim@lrs.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius, Lietuva

El. p.: kanceliarija@prezidentas.lt

PRAŠYMAS

DĖL LIETUVOS SOSTINĖS STATUSO KEITIMO UŽTIKRINANT VALSTYBINGUMO KLAUSIMUS

2020 m. birželio 26 d.,

Vilnius

Pastarųjų dvejų metų Vilniaus miesto savivaldybės vadovų sprendimai daugelį kartų parodė vienašališkumą, tvarkantis Lietuvos sostinėje, lyg nuosavame kieme. Remdamiesi tik savomis partinėmis pozicijomis, o kai kuriais atvejais galimai apeliuodami į savo elektoratą prieš rinkimus, pažeisdami nacionalines vertybes ir nacionalinius interesus, Vilniaus miesto meras ir jo aplinka:

1) nuasmenino lietuvių pasipriešinimo kovas: sprendė pervadinti pirmojo Lietuvos savanorio, Nepriklausomybės gynėjo Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją daugiareikšmiu Trispalvės vardu, kas gali būti siejama su daugelio šalių vėliavomis ir išplauna istorinę prasmę;

2) pradėjo trinti istorinę atmintį: įsakė nukelti atminimo lentą Lietuvos rezistencijos vadui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai, pratęsdami jau nuteisto Kremliaus interesus aptarnaujančio vandalo Stanislovo Tomo darbą;

3) nepasitarė su laisvės kovų dalyviais, miesto gyventojais: įsivaizduodami, kad geriau žino, ko reikia rezistencijos kovų įamžinimui, nei dar gyvi rezistentai ir jų artimieji, atsisakė Lukiškių aikštėje statyti Vyties paminklą, jo vietoje apsispręsdami statyti bereikšmę kalvelę, kuri patiems rezistentams kelia prastas asociacijas;

4) reikšmingas Lietuvos Nepriklausomybės kovų ir istorinės atminties vietas pavertė neaiškios paskirties pramogų vietomis: Lietuvos patriotų kovų ir žūčių vietoje įrengė Lukiškių aikštėje paplūdimį ir čiuožyklą;

5) diskriminavo asmenis pagal kilmę, rasę, politinį priklausomumą ir įsitikinimus: atsisakė leisti Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginį, užtat leido galimai rasistinį, vienos rasės išskirtinumą demonstravusį renginį su šūkiu „Black lives matter“, kurio metu, Vakaruose pasirodžiusių precedentų pavyzdžiu naudotas smurtas ir pažeisti tuo metu dar galiojusio karantino įstatymo reikalavimai;

6) diskriminavo šeimų, vaikų, vyrų ir moterų teises ir laisves ir apsaugą nuo seksualinio poveikio ir seksualinio persekiojimo: neatsiklausę nei organizacijų, nei Vilniaus gyventojų daugumos nuomonės viešose vietose demonstravo ant Žaliojo tilto belytės išvaizdos asmenų skulptūras, pavadintas šeima, ir įrengė LGBT+ ideologiją atspindinčias vaivorykštines perėjas.

7) žaloja valstybine kalba pripažintą lietuvių kalbą ir nesilaiko susijusių su kalbos išsaugojimu ir naudojimu įstatymų: Lietuvos sostinės viešosiose erdvėse keičia anglų kalbos užrašais.

Pabrėžtina, kad Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė, dėl to daugelis jos kultūrinių ir istorinių objektų nėra vien lokalios municipalinės, bet nacionalinės ir valstybinės reikšmės. Vadovautis tuo, kad Lietuvos valstybė yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Vilnius nėra eilinio Lietuvos miesto savivaldybė, todėl meras ir jos Taryba turi būti ypatingai atsakingi prieš visą Lietuvos valstybę, kurią sukūrė ir atkūrė lietuvių tauta.

Šiais pagrindais REIKALAUJAME:

1. Parengti ir priimti: Lietuvos sostinės įstatymą:

1.1. pagal kurį nacionalinės tapatybės ir nacionalinių vertybių lygmens klausimai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų iš savivaldybės kompetencijos perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės jurisdikcijai;

1.2. jame numatyti ir administracines baudas už šio įstatymo nesilaikymą.

2. Numatyti tautos paveldo apsaugos zonas, vietas, valstybingumo ir tapatumo objektus (visoje Lietuvoje) ir parengti nacionalinės, istorinės-kultūrinės reikšmės Lietuvos sostinės Vilniaus objektų ir teritorijų sąrašą, kad politinės savivaldybės institucijos negalėtų savavališkai spręsti šių objektų ar teritorijų likimo, prieštaraudamos istorinei raidai ir Tautos vertybėms.

Vilniuje – Lietuvos sostinėje, negalima naikinti, lietuvių Tautos kultūros ir istorinės atminties monumentų, asmenybių memorialinių lentų, gatvių pavadinimų, nesuderinus su Seimo Kultūros komitetu bei Kultūros paveldo, istorijos institucijomis ir pan. Pvz., Vilniaus Lukiškių aikštė yra valstybinės reikšmės – „Istorinės atminties ir kovų už Lietuvos Nepriklausomybę memorialas“. Jos negalima paversti pajuokos ir šou elementų vieta. Laisvas tik tas pilietis, kuris turi istorinį, kultūrinį tautos suvokimą. Kas tokio suvokimo neturi tas tampa tik kitų, svetimų jėgų įrankiu.

3. Prašome Lietuvos sostinės Vilniaus rengiamame Lukiškių – Valstybingumo aikštės likimą reglamentuojančiame įstatyme būtų įrašyta, kad tūkstantmetės Lietuvos Laisvės kovotojų pagerbimui būtų pastatytas Lietuvos Valstybės simbolis – Vytis. 4. Patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, ginant visuomenės ir valstybės viešą interesą.

Pasirašo:

Astra Genovaitė Astrauskaitė, Lietuvių kalbos mokytoja, visuomenininkė, politikė

Nendrė Černiauskienė, Visuomenės ekstremaliųjų situacijos komisijos l.e.p. vadovė

Marius Kundrotas, politologas

Algis Avižienis, buvęs ilgametis JAV diplomatas

Kęstutis Juozapas Tamašauskas, visuomenininkas

Algimantas Lebionka, dienraščio „Mano Lietuva“ redaktorius, leidėjas

Stanislovas Buškevičius – partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas

Alvidas Vaitkevičius, visuomeninio judėjimo „Susitelkimas“ narys

Vladas Turčinavičius – Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas

Related posts