Četverikova O.N. Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai. 2d.

Pradžia:https://manolietuva.com/?p=3037

Po S. Rodo mirties 1902 m. jo darbą tęsė pasekėjai ir bendraminčiai, užėmę svarbiausius postus Britanijos visuomenėje. Pagrindiniai veikėjai čia buvo lordas Alfredas Milneris, Philipas Kerras (lordas Lothianas) Lionelis Curtis, taip pat E. Oppenheimeris, paveldėjęs „De Beers“ kompaniją.

A. Milneris tapo tiesioginiu apskritojo stalo organizatoriumi, kas buvo lemiamu momentu rengiant vadinamosios „pasaulio valstybės“ kūrimo planus. Milnerio ir jam artimų žmonių rato (vadinamosios „Milnerio grupės“) įtakoje kitose imperijos dalyse, taip pat ir JAV, buvo sukurti atitinkami padaliniai, į kuriuos įėjo stambūs finansininkai, susieti su Rotšildu. Svarbiausia figūra, per kurią „Apskritasis stalas“ užtikrino Rotšildų kontroliuojamą „Wall Street“ bankininkų veiklą, buvo Jacobas Schiffas, tapęs „Kuhn“, „Loeb & Co Bank“, kuris finansavo ir J. Rockefellerį [9], ir E. Harrimaną bei E. Carnegie, valdytoju. Per jį Rotšildai palaikė J.P. Morganą ir skyrė jiems reikalingus žmones, tokius kaip broliai Lehmanai, Goldman-Sachsai, bankų vadovais [10]. Kartu su P. Warburgu ir B. Baruchu, J. Schiff vaidino lemiamą vaidmenį 1913 m. sukuriant JAV federalinio rezervo sistemą – tą patį finansinį trestą, kuriam buvo perduota visa JAV pinigų ir kredito valdžia [11].

Piligrimų bendrijos emblema simbolizuoja JAV ir Anglijos draugystę. Joje vaizduojams liūtas ir elelis.

Norint glaudžiau susieti ir suderinti Britanijos ir Amerikos isteblišmento atstovų pozicijas, buvo sukurta dar viena struktūra, kuri neafišuoja savo veiklos ir vis dar mažai žinoma. Mes kalbame apie Piligrimų draugiją (Pilgrims Society), kurios pirmasis susirinkimas įvyko 1902 m. iniciatyva Šv. Jurgio draugijos narių Niujorke, Amerikos Londono draugijos ir Anglo-Amerikos asociacijos [12]. 1903 m. buvo surengta pirmoji oficiali visuomenės narių vakarienė, po kurios jie pradėjo reguliariai rinktis. Faktiškai šios organizacijos nariais tapo visi įtakingiausi aristokratai, bankininkai ir verslininkai, kurie sudaro abiejų šalių elitą (Morganai, Rokfeleriai, Harrimanai, Dillonai, Carnegie, Astoriai, Warburgai, Britanijos karališkosios šeimos nariai, Rotšildai, Barringai, Barclay ir kt.) [13].

Fabiano draugija, įsteigta 1884 m. anglų politiko Sydney Webb iniciatyva. Jo žmona Beatrice Webb ir britų rašytojas B. Shaw taip pat dalyvavo plėtojant globalizmo projektą. Šią bendruomenę įkvėpė R. Oweno idėjos, kurias sukūrė Oksfordo profesorius Johnas Ruskinas (kitoje transliteracijoje – Rioskinas), turėjęs įtakos S.Rhodesui. Jis kritikavo kapitalizmą krikščioniškojo socializmo požiūriu, be to, gynė klasikinės visuomenės idėjas – „gerovės valstybę, paremtą rinkos įstatymais“. Šios visuomenės įtaka buvo didžiulė, joje dalyvavo daug politikų, be to, ji buvo prie ištakų Londono ekonomikos mokyklos, įkurtos 1895 m. Webbo idėjų įtakoje.

Šiek tiek vėliau ypatingą indėlį į bendrijos veiklą įnešė vienas iš jos aktyviųjų narių Herbertas Wellsas (1866–1946), išreiškęs savo nuomonę daugybėje publikacijų, pagrindinėmis iš kurių tapo darbai „Atviras sąmokslas“ ir „Naujoji pasaulio tvarka“ (1940), kuriose jis pasisako už beklasės pasaulio totalitarinės valstybės („naujos žmonių visuomenės“) sukūrimą, numatant staigų pasaulio gyventojų skaičiaus mažėjimą ir eugenikos praktiką bei gebėjimą racionaliai valdyti visos planetos išteklius. Pažymėtina, kad ankstyviausiu jo kūriniu šia tema buvo 1914 m. veikalas „Tvarka per chaosą: libertarų sunaikinimas“, kuriame pasakojama apie būsimą visuotinį karą, kurio pasekoje turėtų būti sukurta pasaulio valstybė, susidedanti iš 10 blokų (10 „apskričių“, pagal autorių). Būtent šioje knygoje autorius pirmiausia panaudojo posakį „nauja pasaulio tvarka“, kalbėdamas apie konkretų projektą.

Nepaisant vieno branduolio, susiformavusiame City smegenų centre egzistavo du vidinių prieštaravimų tipai. Pirmasis buvo sąlygotas siekiu didesnės valdžios ir varžymusi dėl įtakos ir turto. Antrasis – skirtingu globalios tvarkos struktūros supratimu. Viena grupė skaitė būtinu sukurti vieningą anglo-amerikiečių bloką, kuris būtų atraminė kolona, ​​o prie jos prisijungia visi kiti. Kita gi neišskyrė kokią nors valstybę ar imperiją, o iškėlė visuotinio sumaišymo idėją, vienijančią žmoniją viename bloke. Tai buvo anglosaksų globalizmo ir planetarinio globalizmo skirtumai.

Tada, paskutiniame XIX amžiaus trečdalyje, kuriamas ir sionistų projektas, kuris išreiškė strategiją įtvirtinimo pasaulinės žydų kapitalo valdžios ir buvo daugiapakopė konstrukcija.

Kaip puikiai buvo parodyta Douglaso Reedo knygoje „The Controversy over Sion“, sionizmas kaip ideologinis ir politinis judėjimas susiformavo būtent tada, kai aktyvi Vakarų žydų asimiliacija kėlė abejonių dėl žydų elito galios išsaugojimo didžiojoje žydų dalyje. Nuo viduramžių Europos laikų žydų bendruomenės buvo uždaros totalitarinės sistemos, kuriose religija buvo įvesta valdančiojo elito, esančio sąjungoje su ne žydų pasaulietinėmis valdžiomis, ir šios pastarosios dažnai vertė žydus vykdyti savo religinius nurodymus [14]. XIX a. dėl pasaulietinės valdžios priimtų liberalių įstatymų žydų bendruomenės pradėjo irti, ir religinė viršūnė pradėjo prarasti teisinę galią savo narių atžvilgiu (t. y. teisę prižiūrėti ir priversti vykdyti religinius įsipareigojimus). Šiomis sąlygomis, norėdamas pasipriešinti liberalizmui, sionizmas ėmė formuotis kaip ideologija ir kaip judėjimas.

Jos atsiradimo metu pagrindiniu jo tikslu buvo skelbiamas sukūrimas žydų valstybės, kuri taptų žydų politinio vienijimosi centru. Tačiau iš pradžių jis išsiskyrė savo įvairove ir nevienalytiškumu. Jame išsiskyrė įvairios srovės, kurios išliko savarankiškomis idėjinėmis kryptimis. Pagrindinėmis tarp jų buvo religinis, praktinis ir politinis sionizmas.

Religinis sionizmas, susiformavęs anksčiau nei kiti dar XIX amžiaus viduryje, valstybės kūrimo reikalavimus bandė priderinti prie ortodoksalaus judaizmo mokymo, siejančio žydų sugrįžimą į savo senovės tėvynę išimtinai su Mošiacho atėjimu. Jis rėmėsi mintimi, kad Mesijo atėjimas susideda iš dviejų etapų – natūralaus ir stebuklingo. Pirmoji stadija buvo suprantama kaip savarankiškas sugrįžimas žydų į Palestiną (Sioną), siekiant atkurti Izraelio gyventojus ir šalį visais jos gyvenimo aspektais, taigi tai turėtų priartinti antrąjį etapą – Mesijo atėjimo, kuris jau užbaigs išlaisvinimą. Tai yra, Izraelio valstybė buvo laikoma tik žydų tautos misijos realizavimo pradžia.

Praktinis sionizmas, atsiradęs XIX amžiaus 80-aisiais, susikoncentravo ties idėja perkėlimo žydų į Palestiną, kad užtikrinti „sugrįžimą prie savo šaknų“, kas ėmė aktyviai realizuotis dėl išeivių iš Rytų Europos XIX pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, ir turėjo mišrų religinį-nereliginį charakterį.

Galiausiai, 1897 m. formuojasi visiems žinomas politinis sionizmas, kurio įkūrėjas buvo Austrijos pilietis Theodoras Herzlis, iškėlęs tikslą žydams sukurti saugų „įstatymų saugomą prieglobstį“, kurį pripažintų tarptautinė teisė. Jis pasiekė, kad sionizmas taptų europietišku politiniu judėjimu, nes tik tokiu pavidalu Vakarų pasaulis galėjo jį priimti. Be to, valstybės sukūrimą Herzlis laikė ne savitiksliu, o kaip priemone žydų klausimui išspręsti, tuo metu kai visa kita buvo antroje eilėje [15].

9. Исследователь С. Бирмингем, признанный в еврейских кругах в качестве эксперта по еврейской истории, в своей книге «The Grandees —America’s Sephardic Elit» пишет, что Рокфеллеры происходили из семьи марранов. Именно поэтому еврейское сообщество США, хорошо осведомлённое об этом, всегда поддерживало его политические амбиции. См.: http://www.israelect.com/reference/WillieMartin/ NEWS-ll.htm

10. http://www.terrorism-illuminati.com/round-table

11. См.: Муллинс Ю. Секреты Федеральной Резервной Системы. Лондонская смычка //http://www. russia-talk.org/cd-history/fed/fed.htm

вернуться

12. См.: The Pilgrims a. A study of the Anglo-American Establishment http://wikispooks.com/ISGP/organisa-tions/Pi IgrimsSoc iety 02.htm, а также The Piligrim Society & English-speaking Union //http://watch.pair. com/pilgrim.html

13. Сегодня членами общества являются 1492 человека, подавляющая часть которых из США.

14. См.: Шахак И. Еврейская история, еврейская религия: тяжесть трех тысяч лет. http://Iib.rus. ес/Ь/154172

15. Полонский П. Эволюция идеологии сионизма (XIX-XX вв.). http://www.machanaim.org/ tor&life/ hist&geo /zionism.htm

Nuotraukoje Theodoras Herzlis.

Bus tęsinys.

Related posts