Šimašius tik prieš Vytį Lietuvoje, bet už vytį Baltarusijoje. Ką šioje Lietuvos nedraugų kompanijoje veikė Tautininkai?

Rugpjūčio 23 dieną visoje ES buvo organizuota Baltarusijos opozicijos palaikymo akcija. Pas mus ji buvo pavadinta „Laisvės keliu“ ir tapatinama su „Baltijos keliu“. Taip šį mūsų Tautai svarbų įvykį emancipavo iš tautinio renginio į globalistinį, todėl ne nuostabu, kad jį Vilniuje rėmė „kanapiniai“, „vaivorykštiniai“ ir „pliažiniai“ BLM klapčiukai iš „Laisvės partijos“, o šios partijos lyderis masonas Šimašius (S.Tomo teigimu) negailėjo miesto pinigų.
Buvo pamiršta feikinė COVID-19 „pandemija“, o generolas ordinatorius – vyskupas G.Grušas ir atgrasus anūko senelis užfiksuoti pažeidžiantys karantino reikalavimus. Buvo čia ir KGB „Magnolija“, kiti panašūs Lietuvos „mylėtojai“. Tik ką šitoje globalistų kompanijoje veikė Tautininkai su tais, kurie prieš Vytį Vilniuje, bet už Vytį Baltarusijoje?
 
Renginio išvakarėse gavau iš Tautininkų koordinatoriaus Arūno Eigirdo (Buvau šios partijos steigėju jai atsikūrus) laišką:

Sveiki, bendražygiai ir bendraminčiai.

Rytdienos solidarumo akcijai su baltarusiais (gyvoje grandinėje) kviečiame burtis Katedros aikštės atkarpoje tarp Varpinės bokšto ir Gedimino paminklo. Kas gali, atvykite su savo vėliavomis.

Kas neturi, Sakalas žada, jog transportas su tinkamu rekvizitų (vėliavos, plakatai, baneriai) bazuosis aikštelėje tarp Valdovų rūmų ir Nacionalinio muziejaus.“

Aš buvusiam bendražygiui, dar iš Sąjūdžio laikų, atsakiau:

Mano senelė kilusi iš Žlobino, todėl aš nevyksiu į Medininkus ir nelinkėsiu savo giminėms blogo.

https://manolietuva.com/?p=3570

http://lebionka.blogspot.com/2020/08/mano-senele-kilusi-is-zlobino-todel-as.html

Liūdna dėl Tautininkų. Ką gi jie ten veikė kartu su ideologiniais priešais?

Prieš kelias dienas Astros Astrauskaitės FB paskyroje išvydau susikabinusias rankas, kaip Tautininkų lyderio FB paskyroje (žiūr. nuotrauką). Juk ši narsi ir padori patriotė, einanti į Seimo rinkimus bendru sąrašu su tautininkais, neturėtų pasiklysti tarp dviejų medžių, stoti į vieną grandinę su savo politiniu priešu R.Šimašiumi, kovojančiu su Vytimi, niekinančiu tautos didvyrius ir jų atmintį, neturėtų nematyti su kuo „eina riešutauti“ į Baltarusišką kelią, nepamatyti, kad šis kelias neša grėsmes ne tik baltarusių, bet ir lietuvių tautai, Lietuvai. Šiandien, mano džiaugsmui, šitos rankos iš gerb.Astros paskyros dingo, bet ne mano nepasitikėjimas Tautininkais.

Visas iš broliavimosi su Baltarusijos opozicija grėsmes Lietuvai „Respublikoje“, papunkčiui, išdėstė signataras Rolandas Paulauskas:

1. „Mes matome po Vilnių platinamas baltai-raudonai-baltas vėliavas, kuriose yra Vytis. Ši vėliava atsirado 1918 metais, kai byrant Rusijos imperijai formavosi naujos valstybės. Tačiau Baltarusijos valstybingumas tuo metu formavosi nuo nulio ir jis buvo dvejopas. Vienas toks valstybingumas vadinosi Baltarusijos Liaudies Respublika ir jis buvo panašus savo esme į smetoninės Lietuvos tokį tautinį valstybingumo modelį. O kitas valstybingumas vadinosi LitBelas, t.y. Lietuvos ir Baltarusijos bolševikinė valstybė su Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybe priešakyje. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju Baltarusijos valstybingumas išeina iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijos, t.y. visa Baltarusijos valstybė telpa arba į LDK, arba į Žečpospolitos teritoriją – kitokios teritorijos ji niekada neturėjo. Dėl to jie pasirinko vėliavą su Vyčiu, išeinant būtent iš šitos istorinės tradicijos. Ir kas itin svarbu, kad jau pirmosios Baltarusijos valstybingumo apraiškos pasirodė dar XIX a. pabaigoje, o aiškiau susiformavo dar 1903 m., kai įvyko netgi Baltarusijos valstybingumo užuomazgos Seimo posėdis, ir visa tai vyko ne kur kitur, o Vilniuje… Visi Baltarusijos valstybingumo projektai – ar tai būtų bolševikinis, ar tautinis – apibrėžia valstybės teritoriją su Vilniaus miestu joje… Taigi, skaitytojui šiuo požiūriu būtų verta pasvarstyti, kiek tai atitinka mūsų interesus… Tik priminsiu, kad Vilniuje tuo metu gyveno vos 3 procentai lietuvių. Kiekviena valstybė, kurianti savo valstybingumą, negali apseiti be istorijos – jeigu nėra istorijos, nėra ir valstybingumo. Dėl to Baltarusija neišvengiamai remsis Žečpospolitos ir LDK istorija ir visais atributais, kurie telpa į šitą reiškinį. Bet tai tik viena faktų grupė.

2. „Mes žinome, kad po Sąjūdžio, tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo didžiulės problemos Vilniaus krašte su ten gyvenančiais žmonėmis. Mums šiaip ne taip pavyko Vilniaus krašte stabilizuoti padėtį, bet per pastaruosius 30 metų mes nieko nepadarėme iš esmės. Bet yra vienas įdomus faktas, kurį adresuokime savo skaitytojams: ten, kur Lietuva turi tiesioginę sieną su Lenkija (Lazdijų rajonas), abiejose pusėse gyvena lietuviai. O Vilniaus krašto žmonės, kurie save laiko lenkais, neturi tiesioginio sąlyčio su Lenkijos lenkais. O per kur ši siena gali atsirasti? Per Gardiną, t.y. Vakarų Baltarusiją, kuri iki 1939 m. priklausė Lenkijai. Jeigu dabar paskaitytume Lenkijos internetinę erdvę, nesunkiai rastume pasisakymų: jeigu Baltarusijos valstybė dabar pradėtų eižėti, tai Lenkija logiškai turėtų grįžti į 1938 metų sienas. Jeigu kartais toks dalykas nutiktų, Vilniaus kraštas iškart turi tiltą su Lenkija… Tegul mūsų skaitytojai taip pat pasvarsto – kiek tame yra naudos Lietuvai?“
3. „Nesunku numanyti, kad Rusija irgi mėgintų apsaugoti Baltarusiją kaip savo interesų geopolitinę erdvę. Čia reikia žinoti, kad Baltarusijoje yra du Rusijai itin svarbūs kariniai objektai. Vienas iš jų veikia dar nuo Tarybų Sąjungos laikų ir jis kontroliuoja visą Rusijos laivyno judėjimą, nors ir sunku tuo patikėti… O antras – radiolokacinis centras, kuris kontroliuoja užsienio laivų judėjimą didelėje teritorijoje. Todėl yra toli gražu „ne nulinė“ rizika, kad Rusija įvestų kariuomenę į Baltarusijos teritoriją. O konfliktui pasiekus tokį mastą, dar padidėja tikimybė, kad Rusija pasigrobs ir vadinamąjį Suvalkų koridorių, kad turėtų tiesioginį sąlytį su savo administruojamu Karaliaučiaus kraštu. Lietuvos valstybingumas tokiu atveju pakimba ore.“
4. „Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai, kurie turi nemažą naudą iš Baltarusijos krovinių pervežimo. Čia svarbu žinoti, kad Latvijos geležinkeliai ir uostai turi smarkiai sumažėjusias krovinių apimtis, todėl nenuostabu, kad Latvijos užsienio reikalų ministras kartu su savo kolega Estijoje nepuola kovoti dėl Baltarusijos „demokratijos“. Dar priminsiu, jog neseniai buvo numatytas ir A.Lukašenkos vizitas į Rygą, kur turėjo būti svarstoma galimybė Estijos, Latvijos ir Baltarusijos pinigais nutiesti elektros kabelį iš Baltarusijos į Latviją, kad estai su latviai galėtų pirkti Astravo elektrą, o mainais baltarusiai nukreips savo krovinius į Latvijos uostus.“
Patriotus kviečiu praregėti ir galvoti, pirmiausiai, apie savo tautą, o ne apie pasaulinę globalizmo žydrąją revoliuciją.

Related posts