Imunitetas ir skiepai nuo COVID-19. Prof.Sucharit Bhakdi pranešimo vertimas į lietuvių kalbą. 2 d.

Pradžia:

Imunitetas ir skiepai nuo COVID-19. Prof.Sucharit Bhakdi pranešimo vertimas į lietuvių kalbą. 1 d.

Ką reikia žinoti apie skiepus?

1. Skiepai veiksmingi ne prieš visus infekcinius susirgimus, kitaip jų nebūtų.

2. Skiepijant naujais skiepais būtina nuolatos pasverti efektyvumą, iš vienos pusės, ir saugumą, iš kitos pusės.

Be to visada keliamas klausimas, kada yra prasmė naudoti vakciną?

– esant sukėlėjui, sukeliančiam didelį mirtingumą (pasiutligės ir stabligės virusas).

– jeigu vakcina sukelia ilgą apsauginį efektą (pasiutligės ir stabligės virusas).

Skirtumas tarp pasiutligės, stabligės virusų, ir virusų sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, tai jų kiekis ir toksiškumas. Pasiutligės ir stabligės virusai yra aukšto toksiškumo ir patekimas net minimalaus viruso kiekio į organizmą sukelia sunkų apsinuodijimą ir mirtį. Paskiepijus nuo stabligės arba pasiutligės organizmas produkuoja antikūnus, kurie nors ir nedideliu kiekiu išlieka ilgus metus organizme. Patekus nedideliam šio virusui į organizmą, kaip taisyklė, šių antikūnų kiekio pakanka, kad užblokuoti atidariklius ir užkirsti kelią organizmo užkrėtimui.

Kvėpavimo takų uždegimą sukeliantys virusai, kaip taisyklė, mažai toksiški ir, kaip taisyklė, jie dideliu kiekiu patenka į organizmą.

Kada nėra prasmės kurti skiepų?

1. Mažas mirtingumas (SARS-CoV-2).

2. Žemas vakcinos apsauginis efektyvumas.

Ar iš viso galima vykdyti masinį vakcinavimą? NE!

Pereinam prie vakcinų nagrinėjimo

Vakcinos skirstomos į įprastas konvencines ir genetines vakcinas. Konvencinės vakcinos yra nužudytas arba susilpnintas virusas, arba viruso dalis, pavyzdžiui atidarikliai, ir be to jose yra imunostimuliatoriai. Atsakas imuninės sistemos į įvestą įprastą konvencinę vakciną – tai produkcija antikūnų.

Genetinės vakcinos veikia kitaip. Naudojant šias vakcinas neįvedama viruso dalis arba pats susilpnintas virusas, o įvedami viruso genai. Šis svetimi genai įeina į organizmo ląsteles ir ląstelės ima kurti ir replikuoti virusą, kurio genai buvo įvesti. Tai planas sintezės viruso baltymų molekulių. Vakcinos, išradėjų nuomone, turi inicijuoti antikūnų sintezę. Panagrinėkim ar tai teisinga prielaida. Iki šiol veikė įstatymas kiekvienai konvencinei vakcinai – būtinas patikrinimas vakcinos efektyvumo ir saugumo. Tai labai ilgas procesas, kuris užtrunka 5-7-10 metus. Kiekviena vakcina turėjo pereiti priešklinikines ir klinikines testavimo stadijas dėl pašalinių efektų, kurie gali atsirasti po daugelio metų po vakcinacijos, nes nėra nei vienos vakcinos be pašalinio poveikio. Kas tiki, kad vakcinos saugios, tiesiog naivus.

Medicinos istorijoje mes jau turime pavyzdį, kada testuojant vakciną buvo pažeistos visos kontrolės taisyklės. Taisyklės buvo tiesiog ignoruotos. Tai įvyko 2009 metais kiaulių gripo epidemijos metu. Tada taip pat, kaip šiandien, MIP tarp Europos, JAV ir Kanados gyventojų sukėlė paniką, kuri buvo palaikoma beveik metus. Ir paraleliai MIP propagavo vakcinaciją nuo kiaulių gripo. Daugelyje šalių buvo priimtas įstatymas apie priverstinę vakcinaciją nuo kiaulių gripo. ES vadovybė skatino vakcinaciją nuo kiaulių gripo. Vokietija tuomet nupirko 60 milijonų vakcinos dozių. Švedija, Austrija, Prancūzija, Anglija, vakciną nupirko visiems gyventojams, o toliau prasidėjo vakcinacija. Vokiečiai pasirodė patys protingiausi. Jie tiesiog atsisakė vakcinos ir tik nedidelė dalis gyventojų tuomet buvo vakcinuota.

Išanalizuokim kiaulių gripą:

Mirtingumas 0,02%, kas reiškia, kad du mirę iš 10000 susirgusių po gyventojų vakcinacijos. Po daugelio mėnesių buvo išaiškinti sunkūs pašaliniai vakcinos efektai – narkolepsija. Narkolepsija tai sutrikimas miego ir šis susirgimas nepagydomas. Šis pašalinis efektas buvo išaiškintas pagrinde pas vaikus ir paauglius. Švedijoje buvo vakcinuota virš 50% gyventojų ir mes dabar turime 2000 atvejus postvakcininių narkolepsijos komplikacijų. Atsižvelgiant į tą faktą, kad mirtingumas nuo kiaulių gripo buvo 0,02%, vakcinuoti nebuvo prasmės.

Panagrinėkime įprastinių konvencinių vakcinų sudėtį. Kiekviena vakcina nuo 2009 metų, įsakius PSO, turi imunostimuliatorius, vadinamus adjuvantais. Imunostimuliatoriai labai pavojingi, jie sustiprina produkciją organizmo ląstelėmis cito-kininų (tai medžiagos, sukeliančios uždegimą), kas sukelia organizme uždegimines reakcijas. Iminostimuliatoriai, įvesti su vakcinomis, išlieka organizme kelis mėnesius ir jeigu tuo metu prasideda sezoninis gripas, arba, kaip vasarį, epidemija SARS-CoV-2. Dėka imunostimuliatorių visi uždegiminiai procesai organizme bus sustiprinti kelis kartus. Žinoma, kad T-limfocitai sumažina išskyrimą cito-kininų – mediatorių uždegimo ir tuo pačiu sumažina uždegiminius procesus organizme iki minimumo. Imunostimuliatoriai slopina aktyvumą T-limfocitų. Prisiminkim, kad būtent T-limfocitai ir yra pagrindinė imuninė apsauga nuo virusų ir ši apsauga imunostimuliatorių slopinama, kas reiškia, kad keliems mėnesiams išjungiamas, arba susilpninamas, ląstelių imunitetas per T-limfocitus.

2020 m. Italija. Italijoje įteisintas skiepijimas nuo 10 sukėlėjų. Ir šis vakcinavimas buvo vykdomas nuo lapkričio iki vasario. Mirtingumas nuo COVID-19 tarp jaunų italų buvo pats didžiausias pasaulyje.

Dabar pereinam prie antros rūšies vakcinų. Tai genetinės mRNR vakcinos.

Tai labai pavojingos vakcinos. Jeigu virusas įeina į ląsteles ir prasideda viruso produkcija, tai ląstelėje pasigamins visos viruso dalys, įskaitant atidariklius. Viruso produkcijos metu atsiranda genetinės šiukšlės, kurios ląstelių išvedamos į ląstelės išorę. Ir šias šiukšles atpažįsta T-limfocitai, kurie prisimena apie kryžminį imunitetą koronavirusui. 85% gyventojų jau turi aktyvius T-limfocitus prieš visus koronaviruso štamus. T-limfocitai yra nuolatos pasirengę surasti koronavirusu užkrėstas ląsteles ir jas nužudyti. Man labai svarbu jums tai pasakyti, ir svarbu, kad jūs mane išgirstumėte: esant kryžminiam imunitetui prieš koronavirusą prasideda autoimuninė reakcija organizme. Tos ląstelės, į kurias su krauju patenka viruso genomas, bus atpažintas T-limfocitų ir nužudytas. Į kokių organų ląsteles patenka viruso genomas niekas negali pasakyti ir kada prasidės naikinimas šių ląstelių T-limfocitų taip pat pasakyti niekas negali. Bet tai įvyks, nes vyksta esant natūraliam užkrėtimui. Tik čia mūšio lauku tampa nosiaryklės gleivinė ir bronchai. Vakcinacijos atveju mūšio lauku tampa organai, į kuriuos patenka viruso genomas. Eksperimentinis kryžminis imunitetas koronavirusui žinomas nuo šių metų birželio, bet jis ignoruojamas.

Išvados:

Mes visada turime pasverti vakcinų naudą ir žalą. O būtent:

1. efektyvumą – apsauginis poveikis vakcinos ir veikimo ilgalaikiškumas.

2. saugumą – minimumas pašalinių poveikių, kaip trupalaikių, taip ir ilgalaikių.

3. vakcinavimo tikslingumą.

Saugumo efektyvumas ir tikslingumas visada turi būti patikrinti ir dokumentuojami. Apie žalą ir naudą vakcinos turi būti informuojami visi gyventojai, kurie ir nuspręs ar vakcinuotis, ar ne. Priešingu atveju, tai genetiniai bandymai, vykdomi su žmonija, ir jie draudžiami visoje planetoje. Atminkite apie imunostimuliatorius, kurie yra genetinėse vakcinose ir atminkite apie kryžminį imunitetą.

Nuo mūsų slepiamas COVID-19 vakcinos poveikis.

Pranešėjas Klemens Avrei, biologas, mikrobiologas, Austrija.

COVID-19 mRNR vakcina turi viruso SARS-CoV-2 genomą. Įvestas su vakcina genomas išnešiojamas kraujo į organizmo ląsteles. Genomas tai planas sukūrimo viruso, jo baltymų molekulių. Patekdamos į ląstelę, jos pradeda atsigaminti pagal šį planą virusą SARS-CoV-2, nes genomas tai sukūrimo planas. Tokiu pačiu principu dirba ir vektorinės viruso vakcinos, kai per virusą nešiotoją vyksta manipuliacija su mRNR ir ląstelė ima gaminti virusą (rusų vakcina).

Per MIP pasakojama apie farmacijos industriją, kad visų testavimo stadijų prisilaikoma. Formaliai taip, bet faktiškai visų šalių politikai davė leidimą teleskopavimui testų stadijų į vieną, nors kiekviena stadija turi sekti viena po kitos. Tik po rezultatų analizės ankstesnės tyrimo stadijos ir tyrimo pašalinių poveikių, atsirandančių šioje stadijoje, jeigu vakcina sukėlė pasikartojančius pašalinius efektus, arba jie buvo vidutinio ar stipraus sunkumo, tai sekanti vakcinos testavimo stadija neleidžiama, vakcina tobulinama ir viskas prasideda iš pradžių, tai priešklinikinė stadija ir tęsiasi taip ilgai, kol nebus pasiektas tikslas: minimum pašalinių efektų ir masksimumas efektyvumo. Tik laikantis šios sąlygos duodamas leidimas. Kad vakcina būtų leidžiama masinei gamybai, reikalingas aprašymas visų priešklininikinių testavimo fazių su gyvūnais ir 3 klinikinės fazės su žmonėmis. Šios fazės eina viena po kitos.

Tai, ką mes matome šiandien, kai visos stadijos vyksta paraleliai ir su gyvūnais, ir su žmonėmis, be efektyvumo ir saugumo rezultatų analizės. Keturios testavimo stadijos, trunkančios 5-7 metus, sutrumpintos iki mėnesių. Tai ir yra Bilo Geitso pasiūlyto teleskopavimo esmė.

Absoliučiai visos vakcinos nuo koronaviruso – viruso genomą turinčios vakcinos, nesvarbu kokioje šalyje ir kokios firmos jas gamina. Principas tas pats. Ką mes žinome apie šias naujas vakcinas? Nieko. Ką mums kalba MIP? Tai, kad jos saugios ir efektyvios, bet realybėje yra kitaip. Tai yra vakcinos, keliančios riziką sveikatai ir gyvybei. Jau gegužę prasidėjo pirmieji bandymai su žmonėmis, nors patas SARS-CoV-2 genomas buvo nustatytas sausio mėn., remiantis oficialiais šaltiniais. Iki gegužės dar nebuvo baigta priešklinikinė testavimo stadija su primatais, nebuvo atlikta analizė testų rezultatų. Vėliau tapo žinoma, kad beždžionės, gavusios vakciną, lygiai taip pat užsikrėsdavo, kaip ir beždžionės be vakcinos, kas kalba apie tai, kad vakcinos efektyvumas žemas. Kiek ji stimuliuoja antikūnų gamybai – nežinoma.

Sekantis pašalinis efektas pas bezdžiones buvo tai, kad jos pačios tapdavo viruso platinimo šaltiniais. Vilhelmas Nseltaim pareiškė oficialiai, kad ši vakcina nesukuria pakankamo imuniteto nuo COVID-19. Nepaisant šių faktų, buvo paleista iš karto 1 ir 2 klinikinio testavimo stadijos su žmonėmis.

Tarpinė analizė vakcinos testų su žmonėmis:

70% iš 1000 vakcinuotų savanorių turėjo stiprius galvos skausmus, 60% – vakcinuotųjų raumenų spazmas ir viso kūno raumenų skausmą. 70% vakcinuotųjų pakilo temperatūra iki 38 laipsnių, 18% – pakilo temperatūra virš 38 laipsnių. Praktiškai visi vakcinuotieji skundėsi uždegimu infekcijos vietoje ir silpnumu.

Keturias savaites reguliariai buvo imami kraujo pavyzdžiai ir buvo nustatyta: pas 46% vakcinuotųjų buvo stebimas sumažėjimas neutrofilų (neutropenija). Neutrofilai tai balti kraujo kūneliai, dalyvaujantys imuninės apsaugos klausimuose infekcinių susirgimų metu. Tai reiškia, kad beveik pas kas antrą buvo stebimas sumažėjimas imuniteto per pirmas 4 savaites po vakcinavimo. Tolimesnis stebėjimas buvo nutrauktas ir man nežinoma, kaip ilgai po vakcinacijos išlieka neutropenija. Visa tai mes sužinojome apie 2 fazes testavimo su žmonėmis. Ir su šiais rezultatais buvo paleista paskutinė 3 klinikinio vakcinos testavimo stadija.

Rugpjūčio mėnesį koncernas Astrazeneca, pagrindinis vakcinos gamintojas Europos valstybėms, JAV, Kanadai, Indijai (užsakymas daugiau negu dviem milijardams vakcinų) oficialiai pareiškė, kad neatsakys už bet kokius pašalinius COVID-19 efektus.

Trečioje ir baigiamoje bandymų fazėje pas vieną iš vakcinuotųjų prasidėjo autoimuninė reakcija – nugaros smegenų-transversinis mielitas, arba nugaros smegenų uždegimas. Tai labai sunkus pašalinis poveikis ir apie tai, kad taip bus aš kalbėjau balandį, profesorius Bhakdi ir daugelis kitų imunologų sakė apie tai. Autoimuninė reakcija – tai ne atsitiktinumas, tai ne pavienis atvejis. Tai laukiamas pašalinis vakcinos efektas mes tik nežinome, kada ir kokiame organe tai įvyks. Bet ir šis pašalinis bus Astra-Zeneca pateisintas ar nutylėtas.

Šių metų balandžio mėnesį Bilas Geitsas pasiūlė teleskopavimo metodą vakcinos testavimui ir šis metodas buvo palaikytas visų politikų. Gal tam ir buvo surengta pandemija kovą, kad balandį jau gauti leidimą teleskopavimui? Dėka politikų 5-8 metus trunkantis vakcinos bandymas buvo sutrumpintas iki kelių mėnesių. Ir testų rezultatai tiesiog šokiruoja.

Išvada:

Vakcina nėra efektyvi ir saugi, ir tikslinga. Genetinių vakcinų: DNR vakcinos, mRNR vakcinos, virusinė vektorinės kryptingos vakcinos (rusiška) – esmė ta pati. Kodėl gi apie pašalinius poveikius šių naujų vakcinų nekalba MIP arba politikai? Mes girdime, kad vakcina saugi ir efektyvi. Kodėl po to, kai išaiškinti tokie sunkūs pašaliniai poveikiai vakcinos nebuvo siunčiamos tobulinimui, o testavimai nebuvo sustabdyti? Apie tai iš viso niekas nieko nekalba.

Gali būti kalbama ne apie žmonių sveikatą ir jų sveikatos apsaugojima nuo infekcinių susirgimų? O tuomet apie ką kalba?

Related posts