Švedų profesorius: 2015 metų pabėgėlių integracija į darbo rinką žlugo

Švedijos Blekinge Institute of Technology ekonomikos profesorius Johan Eklund sukritikavo vyriausybės nesugebėjimą integruoti pabėgėlių, kurie į šalį atvyko 2015 metais. Tuomet Švedijos kairiųjų vyriausybė tvirtino, kad šie imigrantai taps šaliai reikalinga darbo jėga.

2015 metais, pabėgėlių krizės metu, į Švediją atvyko 163000 imigrantų. 60000 iš jų yra suteikta nuolatinio gyvenimo teisė. Nepaisant visų valdžios pastangų, tik vos daugiau pusė jų, turinčių nuo 20 iki 64 metų, 2019 metais dirbo.

Švedijos laikraštis Helsingborgs Dagblad rašė, kad 2019 metais apie 11 900 migrantų gaudavo socialinę paramą, 10000 gaudavo paramą vaikams ir 8700 gaudavo paramą studijoms.

Profesorius Johan Eklund pasakė: „Aš nesiruošiu rodyti pirštu, kieno tai nesėkmė. Tačiau kaip ekonomistas aš reaguoju į tą faktą, kad yra tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių, kurie neturi jokių pajamų. Tai našta visuomenei. Priklausymas nuo paramos – tai socialiniai-ekonominiai nuostoliai. Kyla klausimas apie tai, kas vyksta su individais, kurie nedalyvauja visuomenės gyvenime.“

Net tarp beveik 35400 pabėgėlių, kurie dirbo 2019 metais, dauguma gaudavo mažus atlyginimus, vyrai vidutiniškai 100 000 Švedijos kronų (9600 eurų) per metus, o moterys vos 52000 kronų (4992 eurų) per metus.

Profesoriaus Eklund atlikti tyrimai parodė, kad iš migrantų, į Švediją atvykusių nuo 1990 iki 2016 metų, tik pusei jų pavyko gyventi be valstybės paramos po 12-13 metų gyvenimo šalyje.

Tuo metu kai Švedijos politikai reikalavo į šalį įsileisti vis daugiau pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir kitų imigrantų, kad užpildyti laisvas darbo vietas, Švedija patyrė didelius sunkumus su naujai atvykusiais „darbuotojais“, nes bedarbystės lygis tarp atvykėlių buvo ženkliai didesnis, negu pas švedus. Viena iš priežasčių bedarbystės tarp migrantų yra menkas jų išsilavinimas. Švedijos užimtumo tarnybos duomenimis, spalio pradžioje beveik pusė užsieniečių, neturinčių darbo, neturėjo vidurinio išsilavinimo.

Pabėgėlių naudą valstybei švedai pajuto savo kailiu. Švedijoje 61 No-go zona, čia yra išprievartaujama daugiausiai moterų pasaulyje, o miestuose siaučia atėjūnų nusikaltėlių gaujos ir teroristai. Apsaugai nuo islamo teroristų, traiškančių švedus tomobiliais, kaip tai įvyko 2017 metais, Stokholmo pėsčiųjų zonose yra statomos masyvios cementinės skulptūros. Nuotraukoje Stokholme pastatytas cenentinis liūtas-užtvara.

 

Net neoliberalizmo ruporas Lietuvoje „Delfi“ pagaliau praregėjo ir spalio 17 dieną paskelbė Eglės Gatelytės straipsnį „Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai.“ Straipsnyje objektyviai aprašoma pabėgėlių sukelta pasibaisėtina kriminogeninė padėtis šioje šalyje. Tai privertė Švediją stabdyti naujų pabėgėlių priėmimą. Už panašią informaciją mane Facebook praeityje ne kartą blokuodavo.

Nors Lietuvos liberalioji spauda jau ima praregėti, to negalima pasakyti apie Lietuvos valdžią. Estija, Latvija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Austrija šiai metais neįsileidžia nei vieno perskirstomo „pabėgėlio“. Tuo tarpu Lietuva jų atsiveža 18. Vakar apie tai LNK gyrėsi buvęs komunistas ir sovietinis komjaunimo funkcionierius, o dabar LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Nuorodos:

https://www.breitbart.com/europe/2020/10/22/swedish-professor-integration-2015-migrants-labour-force-failure/

http://lebionka.blogspot.com/2017/06/61-no-go-zona-svedijoje-svedijos.html

https://swedinfo.ru/novosti-stokgolma/3297-v-stokgolme-poyavitsya-bolshe-betonnykh-lvov-dlya-zashchity-ot-terroristov

https://m.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=85500541

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2020.317.01.0013.01.ENG&toc=OJ:L:2020:317:TOC

Related posts