Valiutos katastrofa: bėgti į „betoninį auksą“? Prof. Eberhard Hamer

Pirmą žinomo vokiečių ekonomisto Prof. Eberhard Hamer straipsnį „Vokiečių ekonomikos profesorius demaskuoja COVID-19 „pandemijos“ išradėjus !!! „COVID-19 ir krizė – visi sutapimai. Laimėjusieji ir pralaimėjusieji dėl krizės“. PROF. DR. EBERHARD HAMER“ esu išvertęs gegužę:

http://lebionka.blogspot.com/2020/05/vokieciu-ekonomikos-profesorius.html

Vokiečių ekonomikos profesorius demaskuoja COVID-19 „pandemijos“ išradėjus !!! „COVID-19 ir krizė – visi sutapimai. Laimėjusieji ir pralaimėjusieji dėl krizės“. PROF. DR. EBERHARD HAMER

Žemiau pateikiu vertimą naujo, labai įdomaus, šio autoriaus straipsnio, liečiančio šių dienų ekonomikos aktualijas – neišvengiamai artėjančią pasaulio ekonomikos katastrofą. Jos priežastis – JAV FRS globalus finansinis parazitizmas, besitęsiantis beveik 100 metų. Suprasdami kracho neišvengiamumą, FRS savininkai (Rotšildai ir Co.) sugalvojo savo nusikaltimus nurašyti jų išrastai, sukurtai ir įdiegtai „pandemijai“. Profesorius Eberhard Hamer duoda praktinius patarimus, kaip galima maksimaliai išgelbėti savo turto likučius per artėjančią katastrofą. Jo nuomone, investavimas į nekilnojamą turtą padės išgelbėti apie 50 procentų turto, iš piniginių aktyvų po ekspropriacijos teliks 10 procentų. Autorius mini ir privačių pensijų fondų žlugimo neišvengiamumą. Estijos valdžia jau panaikino antros pakopos pensijų fondus. Lietuvos valdžioje turime nusikaltėlius – kuriems valstybės ir piliečių ateitis – ne jų „moralės“ dimensija.

                                                                              

Valiutos katastrofa: bėgti į „betoninį auksą“? Prof. Eberhard Hamer

Pasaulinė korona-isterija užima pusę visų media-pranešimų. Kiekvieną dieną politikai nurodo naujas sveikatos apsaugos taisykles, tokias kaip laisvės suvaržymą gyventojams, kurie kenčia ir laikosi jų net savo asmeniniame gyvenime iš baimės užsikrėsti (82 procentai).

Vis garsiau aidint koronos pabūklams mūsų gyvenime vyksta lemiami gyvenimo pokyčiai:

  • Dabar jau ne parlamentai, o vykdomoji valdžia lemia tai, kas turi įvykti, o įstatymų leidėjas net neturi žodžio.

  • Be koronos baimės gyventojai neleistų reguliuoti savo elgesio ir riboti savo laisvę, kaip šiandien.

  • Tarptautinės isterijos metu vyriausybės (išskyrus Švediją ir Baltarusiją) netgi inicijavo ekonominį krachą (Lockdown), kuris buvo senai paskelbtas, tačiau niekas nenorėjo būti asmeniškai atsakingas.

  • Visiškai nuginkluoti koronos pretekstu centriniai bankai. Finansų politikai susprogdino trilijoninį fejerverką ir tuo pačiu susprogdino savo valiutas.

Pinigų spausdinimas pastaraisiais mėnesiais peržengė milijonų ar net milijardų reikšmes ir dabar operuojama trilijonais – tūkstantis milijardų kart tūkstantis milijonų. Trampas pervedė Rotšildų kompanijai Blackrock du trilijonus dolerių tik už tai, kad palaikyti Amerikos vertybinių popierių biržas ir neleisti joms žlugti. ЕS nusprendė dėl 1,5 trilijono programos, kad gelbėti užstrigusius bankus ir kompanijas, o taip pat EKO-planams (Green Deal). Numatomos specialios europos valstybių korona programos siekia kelis trilijonus (vien Vokietijos – 1,5 trln. Eurų). Pinigų išleidimas nebeturi ribų.

Stebina tai, kad tarptautinis finansų sindikatas ir jo centriniai bankai vis dar sugeba išlaikyti žmonių pasitikėjimą valiuta, nepaisant nevaržomo pinigų potvynio. Tarptautiniai aukštieji finansai daugelį metų bėgo į nekilnojamąjį turtą (dėl to kilo vertybinių popierių biržos, nekilnojamojo turto kainos ir aukso kaina), tačiau daugelis vidutinių įmonių tik dabar mato, kad pinigų vertė sprogs, kad centriniai bankai jau seniai naikina grynuosius ir ruošiasi diegti skaitmeninius pinigus, per kuriuos galima vykdyti žmonių finansinę kontrolę ir paprasčiausiu pelės paspaudimu galima atlikti bet kokią valiutos reformą.

Kiekvienas sumanus asmuo turi pripažinti, kad pinigų vertė ateityje ne tik lėtai, bet ir greitai mažės.

Tai reiškia, kad pinigai praranda vertę, kaip grynoji priemonė, santaupos, senatvės draudimas, akcijos, išvestinės finansinės priemonės, paskolos ir fondai ir kt. Kai kurie finansiškai įgudę viduriniosios klasės atstovai, pavyzdžiui, tarptautinės finansų sritys, jau bėga į nekilnojamąjį turtą, tačiau kiti dar to nepadarė. Dabar ir ši dalis supranta, kad jų piniginiam turtui gresia didelis pavojus ir kad jie turi veikti.

Investuoti pinigus jie jau nebegali, net į akcijas, nes tai nėra reali vertė, o tik piniginė spekuliacinė vertė. Taigi lieka auksas ir „betoninis auksas“.

Aukso kainos augimas pastaraisiais mėnesiais parodė, kad daugelis investuotojų ieško saugumo, o ne pelningumo perkant auksą.

Tačiau, remiantis „Mittelstandsinstitut“ tyrimais, pagrindiniu viduriniosios klasės investiciniu aktyvu yra investicijos į nekilnojamąjį turtą (60 proc.). Kai daugelis bėga nuo pinigų devalvacijos į nekilnojamąją turtą, natūraliai nekilnojamojo turto kainos kyla. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose netgi atsirado nekilnojamojo turto kainų burbulai, kurie rodo, kad nekilnojamojo turto pirkėjus domina ne tiek pelningumas, o turto saugumas.

Tačiau ar nekilnojamasis turtas yra tikrai saugi investicija?

Savo Kracho-knygoje („Der große Crash-Ratgeber“, Kopp-Verlag 2016) autorius išskyrė saugumą kracho metu ir saugumą po kracho.

Jei krizės ir valiutos reformos metu nuvertinamos visos piniginės vertės, tai neturi įtakos realioms vertėms, pavyzdžiui, nekilnojamam turtui. Pati katastrofa veikia pinigus ir tik vėliau tampa reali praradus anksčiau pervertintų realių prekių vertę.

Krizės metu ar po jo nekilnojamojo turto aktyvams kyla ypatinga rizika, kuri negresia, pavyzdžiui, savarankiškai valdomiems aukso aktyvams (t. y. aukso aktyvams, kuriuos savininkas turi namuose): nepasiekiamiems valstybės. Dar 1952 metais Vokietijoje po valiutos reformos – 90 procentų nuvertėjus piniginiam turtui – nekilnojamojo turto aktyvams buvo įvestas „naštos išlyginimas“, specialus 50 proc. nuo vertės vieneto mokestis, kaip priverstinė hipoteka kiekvienam turtui. Tuo metu tai buvo pateisinama tariamu „teisingumo sulyginimu“. Prieš dvejus metus Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomendavo vienkartinę rinkliavą, sudarančią dešimt procentų viso turto, siekiant kompensuoti devalvaciją, kurią sukėlė pinigų srautas. Raudonai -žali perskirstytojai reikalauja specialių mokesčių visam turtui, viršijančiam milijoną eurų. Jie apskaičiavo, kad šešis trilijonus eurų skolą po valiutos reformos galima kompensuoti šešiais trilijonais nekilnojamojo turto aktyvų. Jau Schäuble, būdamas finansų ministru, įsteigė savo departamentą, kad vadovaujant Amerikai nustatytų balansą naštos federalinėje finansų ministerijoje. Taigi po kracho ir valiutos reformos turime tikėtis naštos išlyginimo mokesčio.

Jeigu bus naštos išlyginimo mokestis, tai bus dalinė nekilnojamojo turto aktyvų ekspropriacija po 90-procentinės eksproprijacijos (pinigų reformos) piniginių aktyvų. Tokiu būdu, viskas priklauso tik nuo to, kokia bus kompensacija ir dalinė ekspropriacija žemės sklypų.

Tai pirmiausia priklauso nuo vertės, kuri bus taikoma nuosavybei: rinkos vertė ar vieneto vertė. 1952 metais buvo naudojamos standartinės vertės, kurios tada buvo mažiau nei pusė (šiandien apie 40 proc.) rinkos vertės. Mokesčių tarnybos turi tik vieneto vertę, neturi rinkos vertės. Pastaroji taip pat negali būti priimta savavališkai, nes tai sukeltų bylinėjimąsi. Be to, Federalinis Konstitucinis Teismas nustatė maksimalią specialiųjų mokesčių ribą, sudarančią 50 procentų rinkos vertės. Viršijus šią ribą, specialūs mokesčiai ar daliniai nusavinimai būtų antikonstituciniai. Taigi mažiausiai pusę rinkos vertės saugo Konstitucijos 14 straipsnis.

Ši Pagrindinio įstatymo apsauga nereiškia, kad yra apsaugota 50 procentų vieneto vertės. Tokiu būdu žaliai-raudonos plėšikų vyriausybės taip pat galėtų taikyti 60 arba 70 procentų vieneto vertės – iki 50 procentų rinkos vertės – kaip specialų mokestį.

Galų gale, kai žlunga privati ​​ekonomika, valstybei taip iškyla egzistencijos problema. Jei privačios ekonomikos pelnas bus sumažintas perpus, valstybė iš jo gaus tik pusę ankstesnių mokesčių. Ir jei kracho metu vyksta masiniai atleidimai, socialinės įmokos atitinkamai mažėja, o socialiniai reikalavimai taip pat didėja. Valstybei skubiai reikia pinigų esamiems įsipareigojimams, kurių ji neturi ir kurių kol kas negali gauti net iš paskolų. Tam, kad savęs nenualinti, tai yra išlaikyti savo biurokratiją ir socialinę žvalgybą, valstybė turėtų gauti papildomų pajamų. Geriausiai apčiuopiamas privačios nuosavybės turtas, taip pat politiškai parduodamas kaip „teisingumo mokestis“.

Jei po kracho apkrovos išlyginimo mokestis būtų 50 procentų vieneto vertės, tai paveiktų į skirtingus nekilnojamo turto objektus skirtingai:

  • Žemės ūkio aktyvai negali būti apkrauti papildomomis rinkliavomis, nes jie nepakels papildomos naštos ir tai sunaikins fermerius.

  • 40 nekilnojamojo turto – tai nuosavi namai arba butai. Tais atvejais hipotekos kreditai yra tiesioginė eksproprijacija, skverbiasi į substancija ir turi būti padengti substancija. Tokiu būdu privatūs savininkai labiausiai kenčia nuo ekspropriacijos naštos pasidalinimo.

  • Nuomojamų objektų atveju apkrovos balansavimas sumažina turto pelningumą, nes iš nuomos reikia išskaičiuoti specialius mokėjimus. Atitinkamai sumažėja viso turto pelningumas. Daugeliui vidutinio dydžio įmonių, įsigijusių nuomojamą turtą kaip pensijų sistemą, tai reiškia, kad jų pensijų sistema atitinkamai mažėja, nes grynosios nuomos kainos atskaičius naštos kompensavimo mokestį yra atitinkamai mažos.

  • Tačiau 70 procentų nuomojamų objektų yra tarptautinių fondų rankose. Jiems įdomi tik grąža. Jei grąža nukrenta žemiau kitų investavimo galimybių, nedelsdami pasitraukite iš šios investicijos. Tokiu būdu, mes galime laukti, kad tarptautiniai spekuliantai masiškai išeis iš Vokietijos nekilnojamojo turto rinkos po pirmos kompensacinės rinkliavos, ir to pasekoje nekilnojamojo turto kaina žymiai nukris.

  • Komerciniam nekilnojamam turtui specialus nekilnojamojo turto mokestis reiškia veiklos mokesčių padidėjimą, taigi ir veiklos pelno sumažėjimą, kuris jau ištirpo per avariją. Daugelis bendrovių negalės atsilaikyti. Todėl komercinės paskirties objektai pateks į rinką sumažintomis kainomis, tačiau jiems nebus lengva rasti kitą nuomininką.

  • Vykdant neišvengiamą valiutos reformą pinigų savininkai praranda iki 90 proc., nekilnojamojo turto savininkai – ne daugiau kaip pusę savo turto vertės (Konstitucijos 14 str.), galbūt mažiau. Tai priklauso nuo kitos 2021 metų vyriausybės sudėties. Jei dominuos perskirstytojai, apkrovos balansavimas bus didesnis, jei turėsime buržuazinę daugumą, tai būtų mažesnis. Bet kadangi 90 procentų mūsų gyventojų yra darbuotojai ir tik 40 procentų mūsų gyventojų turi nekilnojamojo turto, politinė dauguma balsuos už didesnį turto savininkų grobimą, t. y. didesnį perskirstymą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dabartinis pinigų ir skolų srautas anksčiau ar vėliau sukels šuolišką infliaciją ir valiutos reformą. Iki šiol plėšė pirmiausiai indėlininkus (700 mlrd. per nulines palūkanų normas), būsimoje valiutų reformoje iki 90 procentų apiplėš „fiatinių“ pinigų ir visų piniginių vertybių savininkus.

Ne tiktai finansinė būtinybė, bet ir tariamas „socialinis teisingumas“ reikalaujamas perskirstytojų, taip pat prisidės prie nekilnojamojo turto savininkų ekspluatacijos – prie didesnės ar mažesnės eksproprijacijos, priklausomai nuo politinės daugumos.

Nekilnojamo turto savininkai dėl perskirstymo naštos rinkliavų praras pusę turto, bet nuo krizės nukentės mažiau, negu piniginių aktyvų savininkai.

http://www.pi-news.net/2020/10/waehrungscrash-in-betongold-fliehen/

Related posts