Kokia ateitis numatyta Lietuvos partnerei Ukrainai ir „atgrasomai“ Rusijai? Rebė Šneersono įgyvendinti planai

1994 metais žydų ortodoksų religinės sektos Chabad Liubavič vadovas rebė Menachemas-Mendelis Šneersonas, kuris 1992 metais buvo paskelbtas mošiachu (mesiju), Brukline (JAV) pasakė kalbą, kurioje išdėstė žydų pasaulinės ekspansijos planus ukrainiečių ir rusų tautų ir jų valstybių atžvilgiu. Šiandien matome, kaip sėkmingai šie planai yra įgyvendinami.

Žemiau pateikiamas Chabad Liubavič vadovo kalbos tekstas yra Volgogrado laikraštyje „Slavianin“, Nr.4 (32), 2001 metais (Славянин, N-4(32), 2001skelbtos publikacijos vertimas. Po jos pasirodymo, Rusijos žydai siekė, kad laikraščio redaktorius būtų nuteistas dėl antisemitizmo (Rusijos BK str. 282). Teismas išnagrinėjo ieškinį, išklausė liudininkus ir rusų mokslininkus, akademiką J.K. Begunovą ir juridinių mokslų daktarą O.G.Korotaevą. Teismas atmetė kaltinimą, ir Šneersono kalbos tekstą pripažino autentišku. Šiandien matome, kad šie Šneersono planai yra jau įgyvendinti Ukrainoje, o Rusijoje jie arti finišo.

Šaltiniai:

Žydų ir Izraelio planas prieš rusus, Ukrainą ir Rusiją (1994)

1. Mūsų speciali taktika kovos su raudonai-rudais (o visi slavai – raudonai-rudi), dėl savo uždarumo, yra Slaptos Žinios. Pagrindinį smūgį mes nukreipsim prieš slavus, išskyrus atskalūnus, susigiminiavusius su žydais per bendrus interesus. Tiesa, šiuos „susigiminiavusius“ mes po to, po panaudojimo saviems tikslams, pašalinsime iš mūsų visuomenės. Slavai, o tarp jų rusai – pati neįveikiamiausia tauta pasaulyje. Neįveikiamiausia ji dėl savo psichinių ir protinių ypatybių, suformuotų daugeliu protėvių kartų, genų, kurių negalima perdirbti. Slavą, rusą, galima sunaikinti, bet niekada negalima įveikti. Štai kodėl ši šeima turi būti sunaikinta, pirmai pradžiai – ženkliai sumažintas jų skaičius.

2. Mūsų kovos metodai bus ne kariniai, o ideologiniai ir ekonominiai panaudojant jėgos struktūras, aprūpintas pačiomis naujausiomis ginkluotės rūšimis fiziniam malšinimui maištaujančių su dar didesniu žiaurumu, negu tai buvo padaryta 1993 metais sušaudant Rusijos Aikščiausiąją Tarybą.

Visų pirma, mes suskaldysime visas slavų tautas (jų 300 milijonų, pusė – rusai) į mažas, susilpnintas valstybes su nutrauktais tarpusavio ryšiais. Po to mes naudosimės mūsų senais metodais: skaldyk ir valdyk. Pasistengsime šitas šalis tarpusavyje supjudyti. Įtraukti jas į tarpusavio karą su susinaikinimo tikslu.

Ukrainietis galvos, kad kovoja su ekspansionistine Rusija, kovoja už savo savarankiškumą, galvos, kad, pagaliau, įgijo savo laisvę, tuo metu, kai taps pilnai priklausomu nuo mūsų. Tą patį galvos ir rusai, neva jie gina savo nacionalinius interesus, susigrąžindami „neteisėtai“ atimtas pas juos žemes ir kitką. Visa tai mes darysime įvairių suverenitetų pretekstu, kova už nacionalinius interesus. Tuo metus mes neduosime nei vienai iš šalių apsispręsti nacionalinių vertybių ir tradicijų pagrindu.

Šitame kare slavų galvijai silps ir stiprins mus, pagrindinius dirigentus chaoso, neva stovinčius nuošalyje ir ne tiktai nedalyvaujančius kruvinuose įvykiuose, bet ir nesikišančius į juos. Dar daugiau, mes pilnai apsisaugosime. Į sąmonę slavų-profanų (nepašvestų) mes įdiegsime tokius mąstymo stereotipus, esant kuriems baisiausiu žodžiu taps „antisemitas“. Žodį „žydas“ sakys pašnabždomis. Keliais procesais (kaip teismu prieš antisemitą Ostašvilį su paskesniu jo sunaikinimu) ir kitais metodais (radijas, televizija – bauginantys filmai, kaip kerštas Izraelio super žvalgybos Mosad už žydų nužudymą) įbauginsime tiek galvijus, kad nei vienas žydo plaukas nenukris nei nuo vieno žydo galvos, kai slavus šaudys „pokais“, naikins tūkstančiais – pasieniuose, kur žydai netarnauja, saugumo palaikymo pajėgose, teroristų, nusamdytų ir kriminalinių žudikų.

3. Bukas slavų etnosas nesupranta, kad patys baisiausi fašistai – tai tie, kas niekada balsiai apie tai nekalba, o organizuoja viską neva pagal demokratines normas (kaip prezidentinų rinkimų kovą). Atvirkščiai, mes padarysime patį žodį „fašistas“ keiksmažodžiu. Šios etiketės bijos kiekvienas, ant kurio jį mes užkabinsime. Mes labai gerai žinome, kad nacionalizmas stiprina naciją, daro ją stipria. „Internacionalizmo“ lozungas paseno ir jau neveikia taip, kaip lyg šiol, mes jį pakeisime „bendražmogiškomis vertybėmis“, kas viena ir tas pats. Mes neleisime pakilti nei vienam nacionalizmui, o tuos nacionalistinius judėjimus, kurie nori išvesti tautą iš po mūsų diktato, mes sunaikinsime ugnimi ir kalaviju, kaip tai daroma Gruzijoje, Armėnijoje, Serbijoje. Užtai mes užtikrinsim klestėjimą mūsų nacionalizmui – sionizmui, o tiksliau: žydiškam fašizmui, kuris su savo slėpiningumu ir galingumu yra superfašizmas. Ne be reikalo JTO Generalinė asamblėja 1975 metais priėmė rezoliuciją, kurioje įvertino sionizmą, kaip kraštutinę „rasizmo ir rasinės diskriminacijos formą“, bet dėka mūsų pergalingų žingsnių visoje planetoje, 1992 metais panaikino šį nutarimą. Šį tarptautinį organą mes padarėme mūsų siekių ginklu užgrobiant valdžią visoms „karalystėms ir tautoms“.

4. Skaitlingą slavų populiaciją mes paliksime be elito, kuris ir apsprendžia įvykių eigą, šalies progresą, ir, galiausiai, visą istorijos eigą. Tam mes pažeminsime jų švietimo lygį – jau per artimiausius 5 metus mes uždarysime pusę jų institutų, o kitoje pusėje mokysimės mes. Įleisime ten dar armėnus, čečėnus, čigonus ir panašiai. Mes sieksime to, kad vyriausybėse slaviškų šalių būtų kuo mažiau vietinių, kurie bus pakeisti mūsų žydiška elita. Masinės informacijos priemonėse – radijuje, televizijoje, spaudoje, mene, literatūroje teatre, kine mes laipsniškai išstumsime nacionalinius kadrus, pakeitę juos mūsiškiais arba, kraštiniu atveju, kosmopolitiniais.

Bus atlikta švietimo humanizacija, ko pasekoje disciplinos, struktūrinančios mąstymą kairiuoju ir dešiniuoju smegenų pusrutuliais, bus sumažintos, ir destruktūrizuotos:

а) kalba ir literatūra,

b) fizika ir matematika.

Apie istoriją nėra nei ką kalbėti. Mes duosime galvijams savo požiūrį į istoriją, kur parodysim, kad visa žmonijos evoliucija vyko linkme pripažinimo dievo išrinktosios nacijos judėjų viso pasaulio viešpačiais. Vietoj nacionalinių vertybių duosime jums balalaikos patriotizmą ir girtų ašaras. Ir čia mūsų tikslai, kad pakeisti raudonai-rudą elitą mūsiškiu.

Mes neleisime šiose valstybėse mokslo vystymosi. O mokslininkų branduolį (Mokslų Akademiją) sudarys mūsų žmonės. Mes neleisime jokių aukštųjų technologijų, kas atves prie visiško nuosmukio pramonės, kurią susiaurinsime iki gamybos pirmo būtinumo prekių ribotam skaičiui vergų, išgaunančių mums žaliavas. Tarp miestiečių daug inžinierių, kvalifikuotų darbininkų, mokytojų. Mes sukursime jiems tokias išgyvenimo sąlygas (bedarbystė, aukštas būsto mokestis, mokestis už komunalines paslaugas, transportą), kad patys bėgs, kaip dabar bėga rusai iš NVS šalių į gūdžius šiaurės kaimus, kur jiems atrodys lengviau pragyventi, kas iš tikrųjų bus apgaulė.

Degraduokite jaunimą – ir jūs nugalėsite naciją! Tai mūsų devizas. Mes atimsime iš jūsų visuomenės jaunimą, ištvirkinę jį seksu, roku, prievarta, alkoholiu, rūkymu, narkotikais, tai yra atimsim iš jūsų visuomenės ateitį. Mes suduosime šeimai, griaudami ją, sumažinsime vaikų gimimą.

Hitleris buvo kvailas berniukas. Jis veikė tiesmukai, atvirai. Ir teko atlikti neįtikėtinai didelį darbą – milijonus sudeginti, sušaudyti, užkasti ir panašiai. Jis paliko kruvinus pėdsakus. Mes veikiame gudriau: mes nepaliksime pėdsakų.

Sumažinti vaikų gimimą bent per pusę – tai sunaikinti kas metai 2-3 milijonus rusų be jokių fizinių sąnaudų. Nereikia krosnių, šovinių, kapų. Ir nėra pėdsakų. Negimė. Nėra ir kaltų. Sukursime nusikaltėliams geresnes gyvenimo sąlygas, negu dirbantiems galvijams, iš kalėjimų paleisime nusikaltėlius, kad būtų daugiau žmogžudysčių, plėšimų, nestabilumo. Amnestija lies tiktai vagis ir žmogžudžius, visų, išskyrus nuteistus pagal straipsnį „tarpnacionalinės nesantaikos kurstymas“, kas dabar pakeičia įstatymą dėl antisemitizmo. Pasėsime tautoje baimę. Baimę dėl gyvenimo, kuris nieko nekainuos, baimę dėl darbo vietos, kurią bet kurią minutę bus galima atimti, baimę už ateitį jūsų… Baime ir valdysime.

5. Šie grandioziniai uždaviniai bus įgyvendinti per kelis etapus. Jau dabar 85% Šiaurės Ledynuotojo vandenyno šelfo atsidūrė (platūs gyventojų sluoksniai kol kas apie tai nėra informuoti) mūsų rankose, dėka supainiotų ir neišaiškintų liaudžiai sutarčių, sudarytų prie Gorbačiovo ir Jelcino. Jau dabar Rusijos pietinėse žemėse gyvena pusantro milijono armėnų – tai mūsų forpostas. Pirmiausiai, mes paskelbsime Kubanėje Armėnijos respubliką, po to, išvarę kazokus, performuosime ją į Chazariją-Izraelį. Padės mums tai, kad kazokai nuolatos girti, mėgsta valdžią ir pasirengę dėl to vienas su kitu peštis. Tiesa, dar viena struktūrizuota organizacija – stačiatikių dvasininkija. Mes nusiųsime ten į šventikus savo judėjų atstovus, kuriems pagal Talmudą leidžiama atlikti ritualus kitų religijų, išlaikant dvasioje savo judaizmo tikėjimą. Kitus papirksim. O tuos, kas nepasiduos – sunaikinsim. Daugiau pas rusus nėra daugiau-mažiau organizuotų struktūrų, be to ir galvijai nesugeba susivienyti ir jas sukurti, nes rusų galvijai jau nusigėrė ir degradavo, ir struktūrizuotis nesugeba.

Visus kalniečius mes suvarysim ten, kur jie ir turi būti – aukštai kalnuose. Tuo pačiu metu mes atskirsime rusus nuo Rytų Didžiojo Lanko pagalba. Bus sukurta konfederacija laisvų tautų „Itol-Ural“, atkertanti Uralą ir Sibirą nuo Centrinės Rusijos (Komi, Komi-Permės respublika, Udmurtija, didysis Tatarstanas, Baškortostanas ir sukuriama pagal slaptą susitarimą Vokietijos Pavolgio vokiečių respublika). Po to lankas eis žemiau Kalmukijos, Dagestano, Azerbaidžano, susijungs su Turkija. O už Uralo – viskas paprasčiau: suverenios, išvaduotos neva nuo Rusijos jungo Socha, Čiukotka, Buriatija… Mes ten sukursime tokią nepakeliamą situaciją, kad nacionalinės mažumos pačios paprašys „vakarų visuomenės“ apginti juos nuo kruvinų rusų kolonizatorių.

Jeigu praėjusiame amžiuje JAV nupirko iš Rusijos Aliaską, tai XXI amžiuje nupirks visą Sibirą. Kur įeis Sibiro teritorijos tarp Jenisiejaus vakaruose, Šiaurės Ledynuotojo vandenyno šiaurėje, Ramiojo vandenyno ir Kinijos sienos, Mongolijos ir Šiaurės Korėjos pietuose. Šios žemės du kartus viršija JAV teritoriją. Žemės akras bus nupirktas po 1000 dolerių, už visą Sibirą teks užmokėti 3 trilijonus dolerių per 20 metų. Kiekvienais metais išmokos sudarys 200 milijardus dolerių, pusę iš kurių bus skirti pirkti prekes JAV. Sibiriečiai niekur nedings nuo to, kad jiems teks paklusti užsienio įtakai, o JAV atrodo maloniau, negu Azijos kaimynai. Galiausiai, Vladivostokas arčiau Losandželo, negu Maskvos…

6. Kad vykdyti šias mums archisvarbias priemones mes prisidengdami „demokratiniais pertvarkymais“ duosime slavų galvijams monarchiją. Kiekvienam – marionetinį prezidentą. Ir kuo daugiau blizgesio, triukšmo, pompos! Monarchizmas geras tuo, kad visą masių energiją nukreips į švilpuką. Nukreipia nuo mūsų slapto aktyvaus darbo struktūrinant gyventojus pagal pavyzdį, būtiną mums. Prezidentas – tai širma, tarytum išrinkta visos tautos (o mes padirbsime rinkimų procedūras taip, kad viskas atrodys teisėta), dėl kurios mes ir valdysime visais būtinais procesais. Prezidentas turės neribotus įgaliojimus. Perstatant kadrus aukščiausiuose postuose jėgos struktūrų jis jiems vadovauti pastatys mūsų žmones. Armija VRM, FTB ir visokios specialiosios pajėgos bus tiesiogiai pavaldžios prezidentui. O reiškia – mums. Pas mus rankose bus tiktai virvelės, einančios prie prezidento rankų. Ir mes tampysime už tų virvelių taip, kaip reikia vykdant grandiozinius sumanymus pajungiant visas gentis ir karalystes, pajungiant jas mūsų supertautai, išrinktai Izraelio dievo.

7. Bet svarbiausia – pinigai. Jie daro viską. Jie – valdžia. Jie – jėga. Pas ką pinigai – to ir ginklai. Superšiuolaikiniai. Pas tą samdoma kariuomenė. Pinigai valdo masines informavimo priemones, kvailinančias milijardus žmogiškų galvijų. Paperka mums reikalingus žmones. Žudo nepaklusnius. Bombarduoja besipriešinančius fanatikus – irakiečius, serbus, perspektyvoje – rusus. Viską lemia kapitalas ir valdžios užgrobimas. Kaupti kapitalą ir užgrobti valdžią mes praktikuojamės jau daugiau negu tris tūkstantmečius, ir niekas šiame reikale su mumis nesusilygins. Jūs neturite savo pinigų. Valdžios irgi. Jos jūs neturite, ir neturėsite! NeduosimMes beribiai nekenčiame jūsų! Ši neapykanta duoda jėgos meiliai šypsotis jums į veidą, prasiskverbti į jūsų pasitikėjimą ir jus valdyti, rodant „rūpestį“ jumis ir jūsų vaikais, būsimais anūkais ir proanūkiais, kurie iš tikrųjų neatsiras. Jūs pasmerkti. Ir kol jūs nesuprasite šios paprastos tiesos, kol muistisitės, tol jus muš stipriau, negu priklauso. Būsite paklusnūs – jūsų liks 65-70 milijonų, priešingu atveju – 40-45. Svarbiausia dabar – išsilaikyti mums jus dar minimum 2-3 metus. O paskui mums nebus jau čia, šioje šalyje, jokių problemų. Mes sukursime tokias apsaugos priemones, kad nei vienas iš jūsų net nesujudės. Viskas, mums bus žinoma, kontroliuojama ir slapta valdoma. Ir niekas mums neturės jėgų sutrukdyti!

Ką mes padarysime:

1.Pasaulinės atsargos pramoninių žaliavų senka, ir jau sekančio tūkstantmečio pradžioje „vakarų visuomenė“ negalės išlaikyti savo dabartinį vartojimo lygį be naujų išteklių – kolonijinių šalių-donorų. Todėl mūsų siekiai nukreipti dabar į Rusiją su dvejopais tikslais: pirma-likvidavimas pačios galingiausios ir nepriklausomos imperijos, užimančios šeštadalį žemės dalį. Antra – užvaldyti jos turtus, kurie sudaro 60-70% visų pasaulio išteklių ir 75-80% išžvalgytų pasaulio naftos ir dujų išteklių, susitelkusių Sibire ir Šiaurės Ledynuotojo vandenyno šelfe.

2.Planetoje vyksta intensyvus klimato atšilimas. Dykuma juda į šiaurę 10 km per metus greičiu, nuvandeninimas – 25 metrai per metus. Jau dabar senoviniai pasaulio centrai – Atėnai, Roma ir, svarbiausia, Jeruzalė (Izraelis) patenka į zoną tiktai dirbtinio drėkinimo. Po 20-30 metų reikės galvoti apie perkėlimą milžiniškų masių civilizuotų tautų šiauriau jų dabartinių gyvenimo vietų. Tam laikui Kubanėje, Rostovo srityje, Ukrainoje bus nuostabus subtropinis klimatas, o juodžemio zonoje ir Ukrainos šiaurėje – klimatas šiandieninės Prieškaukazės. Jeigu prisiminti istoriją, tai reikia pripažinti, kad šios žemės – senovės-judėjų Chazarijos, tai yra Izraelio, užgrobtos Kijevo Rusijos X amžiuje. Slavai čia laikini svečiai ir bus iškeldinti.

Mes sugrąžinsime šią teritoriją ir sukursime šiose derlingose žemėse Didžiąją Chazariją – judėjų valstybę, kaip prieš 50 metų sukūrėme Izraelį, išstūmę palestiniečius. Čia perkelsime dalį izraeliečių, o slavų galvijus mes išvarysime į šiaurę, už Maskvos ribų. Ten bus maža šiaurinė teritorija – rezervacija su kompaktišku gyventojų skaičiumi, rezervaciją, panaši į indėnų Amerikoje.

Related posts