Vagis Stanislovas Tomas turi būti nubaustas. Skundas dėl prokurorės atsisakymo kelti jam bylą (tęsinys)

Mano nuomone, geriausias priešnuodis prieš vagis, aferistus ir vandalus yra viešumas. Todėl tęsiu straipsnių seriją apie kovą su visuomenės padugne. Kas gali būti amoraliau už pažeidžiamiausio visuomenės sluoksnio žmonių apvogimą?

Istorijos pradžia:

http://lebionka.blogspot.com/2019/11/viesumas-geriausia-priemone-apsisaugant.html

Šiandien aš siunčiu skundą VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS VILNIAUS APYLINKĖS PROKURATŪROS 5-OJO SKYRIAUS VYRIAUSIAJAM PROKURORUI Viliui Paulauskui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo veiklos skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės  2019-09-27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12846-19.

Žemiau pateikiu šio skundo tekstą:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo veiklos skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės (toliai ir – Prokurorė)  2019-09-27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal mano, Algimanto Lebionkos (toliau ir – Pareiškėjas) prašymą,  gavau 2019-11-22. Mano 2019-03-22 prašymą VPK vyriausiasis tyrėjas  Aurimas Boza (toliau ir – Tyrėjas) bei Prokurorė tyrė formaliai, tik atliko dirbtinės dekriminalizacijos ir vilkinimo veiksmą bei išaiškino man, kad jos nutarimas gali būti skundžiamas  5-skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Nepraleisdamas nustatyto termino vykdau šį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo veiklos skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės  2019-09-27 d. nutarimą.

Skundžiu neteisėtą ir niekinį prokurorės nutarimą 5-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui p. Viliui Paulauskui.

Šiuo prašyčiau  Jus apginti mano teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika, pažeidimo, o būtent:

Mano, Pareiškėjo rašytiniu prašymu 2019 m. kovo 22 d. pranešiau  Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui apie tarptautinio aferisto ir sukčiaus quasi advokato Stanislovo Tomo Pareiškėjo ir galimai kitų asmenų atžvilgiu vykdomas nusikalstamas veikas.  Pateikiau daugiau paaiškėjusių aplinkybių, o ne samprotavimų ir tik prielaidų, ar subjektyvų suvokimą apie  nusikalstamas veikas. Todėl mano skundas tebėra vada naujam ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Pareiškėjo prašyme aiškiai pateikiau informaciją apie mano atžvilgiu įvykdytus nusikalstamus veiksmus, o ne kokią nors auką sukčiui. Deja, iš Vilniaus policijos ir prokuratūros nesulaukiau jokios realios pagalbos, o gavau tik atsirašymo raštą, nutarimą: “nutraukti ikiteisminį tyrimą”. Tokio turinio nutarimas ir požiūris į mano prašymą galimas tik vienu atveju – jeigu minėto nusikaltimo bendrininkais galimai yra Vilniaus  VPK pareigūnai, kurie, siekdami sau asmeninės naudos ar kažin ko kito, panaudoja savo tarnybinę padėtį (kartu įtraukdami į tą veiką ir kitus policijos pareigūnus bei  tarnybinės dokumentacijos klastojimą), o taip pat iš anksto susitarę veikia su kitais asmenimis (tariamu advokatu Stanislovu Tomu, etc.) nusikalstamos grupės sudėtyje.

Tai kada ir kokiais būdais bus realizuotas policijos moto: „ginti, saugoti, padėti“? Kai Stanislovas Tomas ir Co. apgaulėmis ir sukčiaudamas, daužydamas kūju memorialines  Lietuvos didvyrių lentas, iš kitų asmenų pasisavins ir ne pagal paskirtį panaudos jų pinigus?  Neteisinės Lietuvos teisėsaugos organai tai įvardins kaip auką sukčiui, o ne nusikalstamą veiką. Nes neras corpus delicti – nusikaltimo sudėties. Tik aukas.

Prokurorė Renata Augutavičienė savo nutarime konstatavo, kad 2019-03-22 Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje gautas Algimanto Lebionkos prašymas dėl finansinio sukčiaus Stanislovo Tomo veiklos užkardymo, kuriame Pareiškėjas nurodo, jog tarptautinis sukčius Stanislovas Tomas, prisistatantis Andoros gyventoju, šiais metais MIP išplatino skelbimus, kad jis imsis Lietuvos pensininkų ir minimalų atlyginimą gaunančių piliečių teisių gynimo ir ėmė rinkti į savo sąskaitą LT973500010002807310 „Paysera LT“ UAB pinigus už šį darbą. Youtube šių metų kovo 4 dieną jo paskelbtame video (https://youtube/3IF8U3SYxL8) jis pats išdėstė šios rinkliavos faktą. Taip pat Stanislovas Tomas šiame video sako, kad šiuos pinigus, apie 5 000 eur., surinktus iš pensininkų ir minimalią algą gaunančių žmonių, jis įnešė kaip užstatą LR Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl jo dalyvavimo Europos parlamento rinkimuose. Stanislovas Tomas savo veiksmais jį ir daugelį kitų Lietuvos gyventojų apgavo. Jis pinigus (50 eurų) pervedė avansu į jo sąskaitą už teisines paslaugas, bet ne tam, kad jis šiuos pinigus naudotų rinkiminei kompanijai. Tai akivaizdus sukčiavimas (LR BK 182 str.), kuomet „apgaule savo naudai įgyjamas svetimas turtas“. Šią apgaulę aferistas St. Tomas nukreipė prieš socialiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį – pensininkus, kas daro šį jo nusikaltimą ypač amoraliu ir visuomenei pavojingu. Prašo Generalinio prokuroro užkardyti sukčiaus Stanislovo Tomos veiklą. Prašo Generalinį prokurorą informuoti LR Vyriausiąją rinkimų komisiją apie St. Tomo nusikalstamą veiką, kad būtų užkirstas kelias šiam sukčiui dalyvauti EP rinkimuose. Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėtas Algimanto Lebionkos pareiškime nuoroda https://youtu.be/3IF8U3SYxL8 esantis vaizdo įrašas pavadinimu “Prof.dr. Stanislovo Tomo sąrašas jau VRK. 2019 03 04”, kuriame Stanislovas Tomas sako, kad pridavė dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl dalyvavimo Europos parlamento rinkimuose, užstatą taip pat sumokėjo. Užstatą sumokėjo iš dviejų dalių. Pusė užstato iš 9300 eurų sumokėjo ištikrųjų pensininkai (paryškinta Pareiškėjo), kurie paaukojo po 50 eurų ir jiems labai dėkingas. Kovos už tai, kad būtų įvykdyta Europos socialinė chartija, Europos žmogaus teisių konvencija, kuri reglamentuoja tai, kad pati mažiausia bazinė pensija turi atitikti skurdo ribą, kuri yra 307 eurai. Žmonės gaunantys minimalią algą taip pat paaukojo po 50 eurų. Kalbama apie Europos parlamento procedūras prieš Lietuvą, darbą Europos parlamente. 2019-05-09 apžiūros protokole apžiūrėtas prie A. B. Jankevičienės, J. Mažinto, K. Serbentos, A. Drižiaus, Z. Andriulėno pareiškimo pateiktas garso įrašas, kurio pavadinimas “sausio 12 d”. Atidarius garso įrašą matyti, kad jame neatvaizduoti nei data, nei laikas. Garso įrašas prasideda nuo 00:00:00 ir trunka 03:56:37. Garso įrašo pradžioje girdisi kelių asmenų pokalbiai. Kas kalba, kokio pobūdžio garso įrašas, kokios organizacijos posėdis garso įraše nenurodoma. Laikotarpyje nuo 01:27:18 iki 01:32:20 nepristatytas ir neprisistatęs asmuo (aferistas – Stanislovas Tomas) pristato situaciją, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga neatitinka Europos socialinės chartijos numatyto minimalaus 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Paklaustas ką darė dėl pensininkų pensijų, St. Tomas pasakoja, kad yra kreipęsis paramos šiam klausimui pas R. Paksą, R. Karbauskį, V. Uspaskichą, tačiau paramos negavo. Nuo 01:37:45 iki 01:40:42 toliau kalba anksčiau minėtas asmuo – St. Tomas, pristato Europos komisijos nustatytą ir pabėgėliams taikomą mokant pašalpas minimalų pragyvenimo 600 eurų dydį. Klausia, ką dėl tokio pensijų dydžio padarė Lietuvos pensininkai. Nurodo, kad Lietuvos europarlamentarai tuo klausimu nieko nenuveikė. Nuo 01:42:00 kalbama dėl kreipimosi į teismą metu prašomų MMA ir pensijos dydžių. Nuo 01:43:15 asmuo – St.Tomas pristato, kad jo nuomone kolektyviniams ieškiniams reiktų surinkti po tūkstantį pensininkų ir MMA gaunančių ar per paskutinius 3 metus gavusių asmenų. Finansavimą sudarytų 50 eurų nuo kiekvieno asmens. Iš 50 eurų 20 proc. asmeniui, kuris gavo sutikimą bylinėtis teisme, 5 proc. administratoriai iš Lietuvos visuomenės tarybos, 65 proc. pačiam asmeniui – St Tomui, kuris kalba ir “ves bylą iki pabaigos”, 10 proc. ekspertai. Nuo 01:44:25 aptarinėjama į kokias (Lietuvos ar užsienio) instancijas bus kreipiamasi su kolektyviniu ieškiniu. Tolimesniame garso įraše girdimi svarstymai apie asmenų, reikalingų kolektyviniam ieškiniui skaičių, informacijos apie tokį ieškinį paskelbimo suinteresuotiems asmenims, organizacijoms, grupėms, galimybė rinkti pinigus per LVT mokant nario mokestį. Nuo 03:04:00 svarstoma ir vyksta balsavimas dėl pritarimo Stanislovo Tomo siūlomam kolektyviniui ieškiniui dėl MMA ir pensijų dydžių, kuriam pritarta. St. Tomas įpareigojamas kitam posėdžiui pateikti kolektyvinio ieškinio teisinio pagrindimo projektą. Nuspręsta LVT valdybos narius įpareigoti teikti siūlymus dėl St. Tomo iniciatyvos, teikti projektus dėl jos viešinimo suinteresuotiems asmenims. Garso įraše neužfiksuota, kad būtų nustatyta, kokiais būdais (į banko sąskaitas ar kitaip) turėtų būti remiama Stanislovo Tomo iniciatyva parengti kolektyvinį ieškinį dėl MMA ir pensijų dydžio ar kitokie prašymai pervesti paramos pinigus į konkrečias sąskaitas perduoti kokiems nors asmenims. Girdimi tik pasvarstymai apie galimybę sieti su LVT naryste, nario mokesčiu. Garso įraše neužfiksuotas prašymas ar kitos iniciatyvos paremti Stanislovo Tomo dalyvavimą Europos parlamento rinkimuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Aurimas Boza tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo ikiteisminiame tyrime nurodė, jog buvo peržiūrėta interneto svetainėje www.pensininkai.eu skelbiama informacija. Svetainėje rašoma apie pensininkų pensijų padidinimą, nurodoma, kad projektą įgyvendina Vytauto Juozapaičio labdaros ir paramos fondas. Iniciatyvos idėjos autorius advokatas, profesorius Stanislovas Tomas. Prie projekto kviečiamos ir raginamos prisijungti visos Lietuvos politinės partijos, visuomeninės organizacijos ir asmenys, kurie neabejingi Lietuvos demokratėjimo procesams. Konkrečių prisidėjimo būdų, nuorodų, prašymų ar kitos informacijos, kuria prašoma ar reikalaujama paremti konkrečiomis sumomis, pervesti pinigų į kokią nors banko sąskaitą nerasta. Visuose svetainės puslapiuose yra nuoroda į anketos užpildymą, kurioje yra klausimai susiję su kasdieninio asmens gyvenimo išlaidomis.

2019-06-19 Vaida Juozapaitytė (kuri filmavo ir tiesiogiai transliavo internetu visam Pasauliui lietuvio didvyrio memorialinės lentos daužymo vandalizmo aktą) parodė, kad su Stanislovu Tomu susipažino 2018 metų rudenį (tikslaus laiko neatsimena) per “pressjazz.tv” studijoje dirbantį sutuoktinį Kazimierą Juraitį. Šioje studijoje Stanislovas Tomas anksčiau filmavosi reportažuose. Su Stanislovu Tomu filmavo keletą reportažų, kuriuos talpindavo www.youtube.com interneto svetainėje. Reportažų turinio ir pobūdžio neatsimena, kadangi periodiškai filmuoja įvairius reportažus. 2019 metų pradžios (tikslios datos nempamena) Stanislovo Tomo prašymu tapo visuomeninio rinkimų komiteto “Prof Dr. Stanislovo Tomo sąrašas” rinkimų kampanijos iždininku vietoj anksčiau buvusių kelių iždininkų, taip pat buvo šio sąrašo narys. Atlikdama pareigas valdė rinkimų sąrašo naudojamą sąskaitą SWEDBANK banke, o būtent stebėdavo apie gautas iš asmenų aukas, jas fiksavo Vyriausios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje užpildydama atitinkamą formą. Apie kitokias nei bankinių pavedimų darytas aukas nieko nežino. Kitos sąskaitos jai nežinomos, jų nevaldė. Kiek pamena šioje sąskaitoje aukos buvo po 50, 100 eurų, vieną 12 eurų, buvo du pavedimai VMI po maždaug 200 eurų ir apie 10 eurų. Kadangi asmenys, kurie aukoja daugiau nei 12 eurų rinkimų kampanijai turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaravę turtą ir pajamas, didesnes aukas aukojantys asmenys turi būti patikrinti. Asmenys aukoję po 50 eurų pavedime nenurodė savo asmens kodo, jų patikrinti negalėjo. Jiems siuntė užklausimus ei. paštu. Dalis iš jų atsakė, tačiau nurodė, kad pinigai yra skirti “pensininkų bylai”, kurią Stanislovas Tomas norėjo parengti prieš Lietuvos Respubliką ir bylinėtis Europos žmogaus teisių teisme. Todėl tokios aukos nebuvo priskirtos prie rinkimų kampanijos aukų ir atitinkamai deklaruotos VRK ne kaip rinkimams skirtos. Kiek atsimena sąskaitoje likusius pinigus apie 300 eurų grynaisiais išsiėmė pats Stanislovas Tomas, kam juos panaudojo nežino. Visi su rinkimų kampanijos eiga susiję finansiniai dokumentai perduoti VRK. 2019 metų balandžio mėn. Stanislovas Tomas išvyko į užsienį (tikslios vietos nežinau) ir nuo to laiko jo nematė, kontaktų nepalaiko. Iš Stanislovo Tomo yra girdėjusi apie rengiamą bylą prieš LR dėl per mažų pensijų ir noro bylinėtis Europos žmogaus teisių teisme, Jungtinėse tautose. Tam jis siekė surinkti apie 1000 pensininkų, kurie bylos parengimui turėjo aukoti po 50 eurų. Pati bylos rengime ir jai parengti gaunamų lėšų valdyme nedalyvavo, todėl apie jos eigą, gautų pinigų panaudojimą nieko paaiškinti negali. Apie UAB “Paysera” esamą Stanislovo Tomo sąskaitą nieko paaiškinti negali, jos nevaldė, apie ją nieko nežino. 5000 eurų pavedimo į šią sąskaitą nedarė, tai galėjo padaryti sutuoktinis Kazimieras Juraitis kaip paskolą, bet ne paramą. Sutuoktinis jos sutikimu naudojasi sąskaita.

2019-06-26 Kazimieras Juraitis (kuris nešė quasi žydo Stanislovo Tomo kūjį didvyrio lietuvio memorialinei lentai daužyti) parodė, kad apie porą metų pažįsta Stanislovą Tomą bendraujant internetu įvairiomis temomis. Nuo 2018 metų rudens pradėjo bendrauti gyvai, kai jis atvyko į Lietuvą. Taip pat pradėjo tvarkyti organizacinius reikalus visuomeninio rinkimų komiteto “Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas” dalyvavimui Europos parlamento rinkimuose. Šis komitetas rinkimų dalyviu Vyriausiosios rinkimų komisijos registruotas 2019-01-15, šio komiteto nariu buvo ir pats, vadovavo Stanislovas Tomas. Komitetas turėjo rinkiminę sąskaitą „Swedbank“ banke, taip pat K. Juraičiui žinoma, kad Stanislovas Tomas turėjo sąskaitą UAB “Paysera LT”, jos naudojimo aplinkybių nežino. Komiteto rinkimų kampanija turėjo iždininkę, K. Juraičio sutuoktinę Vaidą Juozapaitytę, kuri ir dirbo su minėta „Swedbank“ banko sąskaita, tačiau visus rinkimų komiteto rinkiminės kampanijos finansinius reikalus valdė pats Stanislovas Tomas, atlikdavo bankinius pavedimus ir pan., apie tai nieko paaiškinti negali. 2019-02-27 į Stanislovo Tomo nurodytą UAB “Paysera LT” sąskaitą iš sutuoktinės Vaidos Juozapaitytės sąskaitos, kuria naudojasi jos sutikimu, pervedė 5000 eurų. Tai buvo savo iniciatyva suteikta beprocentinė neterminuota paskola, kadangi Stanislovo Tomo teigimu minėtam rinkimų komitetui būtų neužtekę pinigų Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti rinkimų į Europos parlamentą užstatui. Apie kitus grynųjų pinigų įnešimus į jo sąskaitas nežino. Kitus rinkimams reikalingus pinigus turėjo Stanislovas Tomas, jų kilmės nežino, pats Stanislovas Tomas minėjo, kad tai jo asmeninės lėšos. Nuo 2019 metų balandžio pradžios minėto rinkimų komiteto narių sprendimu yra šio komiteto koordinatoriumi, atstovu, tačiau nieko papildomai paaiškinti apie jo finansinius reikalus negali, kadangi Stanislovas Tomas nepateikė jokios papildomos informacijos, be to rinkiminėje sąskaitoje piniginės lėšos nebecirkuliavo. Rinkimų komiteto rinkiminėje sąskaitoje yra pervedimai VMI, Stanislovo Tomo teigimu tai žyminis mokestis dėl kažkokio skundo nagrinėjimo teisme, tikslių aplinkybių nežino. Šioje sąskaitoje gautų aukų pensijų bylai panaudojimo srities nežino, kadangi ją valdė pats Stanislovas Tomas. Rinkimų komiteto iždininkės Vaidos Juozapaitytės teigimu sąskaitos lėšų likutį galėjo išsigryninti pats Stanislovas Tomas. Nuo 2018 metų rudens Stanislovo Tomo iniciatyva buvo renkama informacija dėl galimų dalyvių Europos žmogaus teismui rengiant bylą prieš Lietuvos Respubliką dėl mokamų per mažų pensijų ir tuo pažeidžiamos Europos socialinės chartijos. Šios iniciatyvos organizatoriais buvo Sttanislovas Tomas ir K. Juraitis. Tikslas buvo šiai bylai suburti 1000 asmenų. Nuo 2019 metų pradžios buvo bandoma inicijuoti piniginių aukų rinkimą, t. y. po 50 eurų nuo kiekvieno byloje dalyvausiančio asmens. Pirminėje stadijoje buvo planuojama pinigines aukas rinkti per Lietuvos visuomenės tarybą, bet iškilus nesklandumams ir nesutarimams pačios tarybos viduje, šios minties buvo atsisakyta. Po to su Stanislovu Tomu nepriėjo bendro sprendimo dėl aukų rinkimo būdo ir Stanislovas Tomas nusprendė asmeniškai rinkti aukas į savo banko sąskaitas, kiek žinoma į UAB “Paysera LT”, pats K. Juraitis aukų rinkime nedalyvavo ir nesikišo, užsiėmė informacijos apie rengiamą bylą viešinimu, per tokius internetinius puslapius, kaip www.pensininkai.eu. Šiame puslapyje nepatalpinta informacija apie piniginių aukų rinkimą, tiesiog galima užpildyti anketą ir taip renkama informacija apie potencialius pensijų bylos dalyvius. Internetinė svetainė www.stanislovastomas.eu yra administruojama pačio Stanislovo Tomo, todėl šioje svetainėje informacija talpinama pačio Stanislovo Tomo sprendimu. Su joje skelbiama informacija ir nurodomu aukų rinkimu pats nėra susijęs. Taip pat būdamas visuomeninio rinkimų komiteto “Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas” nariu, o vėliau koordinatoriumi pastebėjo, kad lėšos pensijų bylai buvo pervestos ir į rinkiminę sąskaitą „Swedbank“ banke, tačiau jos nebuvo apskaitomos kaip rinkimų kampanijai skirtos lėšos. K. Juraičio nuomone į šią sąskaitą žmonės galėjo pervesti lėšas rengimai bylai sumaišę su tam skirta UAB “Paysera LT”. Pensijų bylai gautas lėšas valdė Stanislovas Tomas, todėl jų kiekio, pervedusių asmenų skaičiaus bei panaudojimo aplinkybių nežino ir nurodyti negali. Bylos dėl per mažų pensijų rengimas nėra nutrauktas ir toliau vykdomas, renkami potencialūs dalyviai, viešinama informacija visuomenės informavimo šaltiniuose (reportažai www.yuotube.com., internetinėje svetainėje www.pensininkai.eu, ir pan.). Pats piniginių aukų nerenka, apie tai nieko paaiškinti negali, tai gali daryti nebent Stanislovas Tomas, kadangi jis pagrindinis iniciatyvos iniciatorius. Bylos parengimo terminas kol kas nėra apibrėžtas, kadangi nesurinkta norimo bylai parengti galinčių prisidėti asmenų skaičiaus. Nuo 2019 metų balandžio mėn. vidurio Stanislovas Tomas išvyko iš Lietuvos Respublikos ir kiek žinoma gyvena Austrijoje, Vienoje (konkretaus adreso nežino), kartais bendrauja internetinių ryšio programų pagalba, jo tel. +447781168585, kiek žinoma Austrijoje Stanislovas Tomas parašęs politinio prieglobsčio prašymą, į Lietuvą artimiausiu metu sugrįžti nesiruošia.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Aurimas Boza tarnybiniame pranešime nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-16 ei. paštu Valdas Anelauskas atsiuntė dokumentą su informacija apie Stanislovą Tomą. Susipažinus su ei. laiško priede pateikta infomacija, nustatyta, kad “pensininkų bylą” išdėstyta ikiteisminio tyrimo metu jau žinoma informacija. Jokios tikslios informacijos apie Stanislovo Tomo sukčiavimą renkant aukas “pensininkų bylai”, nukentėjusiuosius, sumas, piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes nėra. Didžiąja dalimi pateiktoje informacijoje, nurodoma žurnalistinės įžvalgos apie Stanislovo Tomo asmenybę, veiklos sritis, jo paties pateikiamą informaciją apie save, išsilavinimą, mokslinę, teisinę ir kitą veiklą. Informacija dažnai remiasi objektyvaus pegrindimo neturinčiomis prielaidomis, paremtomis įvairiose interneto svetainėse surinkta informacija. 2019-07-04 gautas UAB “Paysera LT “atsakymas, kad 2019-02-26 UAB „Paysera LT“ klientų aptarnavimo skyriuje adresu Mėnulio g. 7, Vilniuje, į savo sąskaitą Nr. LT973500010002807310 grynais pinigais 4000 eur. ir 2019-03-06 – 600 eur. įnešė Stanislovas Tomas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad interneto svetainėje www.stanislovastomas.lt yra skelbiama apie galimybę paremti pensijų ir MMA teisinį procesą. Nurodoma, kad nepriklausomai nuo rinkimų baigties advokatas prof. Stanislovas Tomas rengia kolektyvinę bylą prieš Lietuvos vyriausybę dėl Europos ir JTO teisės pažeidimų – bazinė pensija šiuo metu teisiškai Lietuvoje yra 307 € (skurdo rizikos riba), o minimali alga šiuo metu Lietuvoje teisiškai yra 625 €. Tačiau šias teises galima apginti tik per teismą ir tik tada, kai susirinks 1000 žmonių. Nurodyta teisinio projekto sąskaita LT973500010002807310, gavėjas Stanislovas Tomas. Mokėjimo paskirtis: pensija (jeigu nori įstoti į kolektyvinį procesą kaip pensininkas), MMA (jeigu nori įstoti į kolektyvinį procesą kaip minimalios algos gavėjas), bendra auka (jeigu asmuo nėra pensininkas arba MMA gavėjas). 2019-07-18 gautas Stanislovo Tomo raštas, kuriame nurodo, kad kadangi jis persekiojamas už savo politines pažiūras, dėl to, kad teismuose gina pensininkus, o taip pat dėl to, kad yra žydas ir išpažįsta Judaizmą, 2019-07-15 jis paprašė politinio prieglobsčio Austrijos Respublikoje. Austrijos Respublikos Prieglobsčio įstatymas reikalavo, kad jis deklaruotų gyvenamąją vietą Austrijoje, ką ir yra padaręs. Austrijos Respublikos Prieglobsčio įstatymas draudžia asmeniui, paprašiusiam politinio rpeiglobsčio grįžtį į valstybę, kurioje jis persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų ir tautybės. Todėl jokiomis aplinkybėmis negalės grįžti į Lietuvą. Taip pat Prieglobsčio įstatymas draudžia Austrijos teisėtvarkos organams bendradarbiauti su persekiojančios valstybės teisėtvarkos organais. (Prie rašto pridėta Austrijos Respublikos – Federalinės užsieniečių ir prieglobsčio tarnybos procedūros kortelė išduota Stanislovo Tomo vardu. Taip pat pridėta pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą Vienoje, Darvino ai. 4-14). Toliau Prokurorė savo nutarime Pareiškėjui paaiškina, kad „Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. LR BK182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tada, kai apgaulės būdu yra užvaldomas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį nustatyta tam, kuris versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės,finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Aiškinant verslo tvarką, kaip baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Dėl to atsakomybė pagal BK 202straipsnį sietina tik su esminiais teisinių reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui, pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad taikant BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik neteisėtą ūkinės, finansinės, komercinės ar profesinės veiklos pobūdį, bet ir šios veiklos versliškumo ar stambaus masto požymius. Be to, turi būti konstatuotas ir tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis“. Nagrinėjamu atveju dėl Stanislovo Tomo galimai neteisėtų veiksmų akcentuotina, kad S.Tomas socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje, prof. Dr. prisistatantis advokatu, parašė, kad kandidatuos į Europos parlamentą bei prašė aukoti po 50 eurų. Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo pastarąjį kaip kandidatą į Europos parlamentą, tuo tikslu Tomas Stanislovas buvo atsidaręs sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu gautos Stanislovo Tomo SWEDBANK sąskaitos Nr. LT19 7300 0101 5746 2530 ir UAB “PAYSERA LT” sąskaitos Nr. LT97 3500 0100 0280 7310 išrašai. Nustatyta, kad į SWEDBANK sąskaitą Nr. LT19 7300 0101 5746 2530 vienas asmuo pervedė 12 eurų, septyni asmenys po 50 eurų, du asmenys po 100 eurų, kitų pervedimų į šią sąskaitą nėra. Nustatyta, kad į UAB “PAYSERA LT” sąskaitą Nr. LT97 3500 0100 0280 7310 vienas asmuo pervedė 5 eurus, vienas 10 eurų, du po 20 eurų, keturi po 50 eurų, Donatas Račkauskas 110 eurų (50 eurų ir 60 eurų (šiame pervedime mokėjimo paskirtis nurodyta “paremia rimantas markuckas”)), Ovidijus Žebrauskas 100 eurų (du kartus po 50 eurų), 200 eurų pervedimas iš paties Stanislovo Tomo. 2019-02-27 iš Vaidos Juozapaitytės sąskaitos pervesta 5000 eurų, mokėjimo paskirtis – “beprocentė neterminuota paskola rinkimų užstatui”. 2019-02-26 į sąskaitą įnešta grynaisiais 4000 eurų (paskirtis – “Pinigų įnešimas”) ir 2019-03-06 600 eurų (paskirtis – “Sąskaitos EVP9610002807310 papildymas”), iš sąskaitos išrašo asmenų įnešusių pinigus nustatyti nėra galimybės.

Prokurorė nepagrįstai ir demagogiškai konstatuoja, kad „Asmenys į sąskaitą pinigus pervedė savanoriškai kaip auką“. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių spaudimą ar grasinimus negauta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmenys į Tomo Stanislovo sąskaitą pervedė sumas, dėl kurių galimo pasisavinimo nekyla baudžiamoji atsakomybė, kadangi pervestos sumos net neviršija 3 MGL dydžio sumos, nuo kurio galimai atsirastų baudžiamoji atsakomybė dėl nedidelės vertės turto pasisavinimo panaudojant apgaulę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė savo paskirtimi yra ultima ratio, t. y. kraštutinė, paskutinė priemonė ginčų dėl teisės sprendime. Baudžiamajai atsakomybei dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK 182 str.) atsirasti esminės reikšmės turi apgaulės naudojimas, kuri taip suklaidintų turto savininką, jog būtent panaudotos apgaulės įtakoje jis perduotų turtą apgaulę panaudojusiam asmeniui, ar panaudodamas apgaulę asmuo vengtų privalomų mokėjimų.

Prokurorė  Stanislovo Tomo – tarptautinio aferisto, provokatoriaus, Lietuvos didvyrių niekintojo, Lietuvos istorijos klastotojo ir šmeižiko, tariamo žydo veikloje, neįžvelgia jokios nusikaltimo sudėties. Priešingai, Prokurorės nuomone, tai suteikia Stanislovui Tomui teisinę neliečiamybę. Indulgenciją. Jo negalima net paliesti, nes jis pasiprašė politinio prieglobsčio kitoje valstybėje. Absurdiška abrakadabra.

Prokurorės Renatos Augutavičienės nuomone, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., 202 str. 1 d.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 182 STRAIPSNIO

Pareiškėjo vidiniu įsitikinimu, nežinia kokių valstybių a le advokatas Stanislovas Tomas – klasikinis sukčius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą. Sukčiavimo esmė yra yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: a) objektyviosios tiesos iškreipimas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; c) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonis pater familias), susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K- 161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.). Protingo elgesio kriterijus įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą. Tokiais atvejais nuosavybės praradimas ginamas civilinio proceso tvarka. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK silpnosios šalies gynimo koncepcija tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau silpnosios šalies turtinių teisių apsauga išplaukia iš CK 1.5 straipsnio; CK 1.91 straipsnio, reglamentuojančio sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių; CK 6.228 straipsnio, reglamentuojančio sutarties ar atskiros jos sąlygos atsisakymą arba keitimą dėl esminės šalių nelygybės; CK 6.228 4 straipsnio, reglamentuojančio vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas nurodė, kad visų pirma tik išgirdęs Stanislovo Tomo pažadus dėl pensijų didinimo, pats susidomėjo galimu pensijos padidinimu. Pareiškėjas teigė, kad pervesdamas savo pinigines lėšas jis suprato tai taip, kad siekdamas piniginės naudos (didesnės pensijos), savo noru nerizikuoja netekti įmokėtų sumų. Pažymėtina, kad  baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta vadovaujantis teisės aktais, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje nėra absoliutus ir galimas tik esant tam tikroms sąlygoms, t. y. kai nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, bei gavus objektyvių duomenų, kad ją padarė Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis yra nustatyti baudžiamąją atsakomybę už padarytas veikas, todėl labai svarbu žinoti ne tik teritorines baudžiamojo įstatymo galiojimo ribas, bet ir nusikalstamos veikos padarymo vietą. Baudžiamasis įstatymas galioja ir gali būti taikomas tik tada, kai jo galiojimo teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Teisiškai reikšminga yra ne konkreti vietovė, o tai, kad ta vietovė yra baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje. Akivaizdu ir pažymėtina, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta Lietuvos Respublikoje. Apibendrinant, ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o procesas dėl nusikalstamų veikų, padarytų šioje valstybėje, turi būti vykdomas toje valstybėje, kurioje veikiant galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Tyrėjo nuomone: „Nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas“. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka tikrovės. Žinoma, tokiu atveju duomenys ir neturi atitikti tikrovės, nes tai visiškai nenaudinga tokiam „įstatymo sergėtojui“. Tyrėjas ir Prokurorė net nepatikrino ir iki šiol nenustatė pagrindinių sukčiavimo faktų. Tai dar kartą patvirtina mano aukščiau pateiktą prielaidą, kad šioje nusikalstamoje veikoje galimai dalyvavo ir Vilniaus I-ojo PK policijos pareigūnai galimai nusikalstamai bendrininkaudami su Stanislovu Tomu arba jį globojančiomis mums nežinomų valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Kaip kitaip suprasti, kodėl policijos Tyrėjas ir Prokurorė netyrė ir neįžvelgė nusikaltimo sudėties?

 (Manyčiau, toks Tyrėjо ir Prokurorės samprotavimas tai vienintelis nusikalstamo elgesio variantas, – puolimas – geriausia gynyba). Atmestinai tyręs ir nieko neištyręs, Tyrėjas konstatuoja, kad jokia nusikalstama veika neįvykdyta. Tai tik nekaltas ir savanoriškas pinigų aukojimo aktas. Tokią teisinę abrakadabrą patvirtinantį nutarimą surašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Renata Augutavičienė. Ką dar komentuoti? Šioje vietoje norėtųsi šį bei tą priminti.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis 2015 m. rugpjūčio 28 d. socialiniame  tinkle „DELFI“ viešai išplatino pareiškimą, kuriame kreipiasi į pareigūnus ir prašo jų: „Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, baimę. Niekada neatsukite nusikaltėliui nugaros.“  Apylinkės prokurorė Renata Augutavičienė iš dviejų galimybių pasirinko kitą alternatyvą: „būti parklupdytiems ant kelių, būti abejingais, nematyti daromų nusikaltimų ir ramiai imituoti darbą.“ Atsisakė alternatyvos – „išlikti pareigūnu, stengtis sąžiningai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, ginti Tėvynę ir Tautos interesus. Nesiklaupti ant kelių prieš kriminalinį pasaulį, kovoti, nepasiduoti, NEBIJOTI!“ Žr.: ( <www.DELFI.lt> 2015 m. rugpjūčio 28 d. 22:32). Viltis miršta paskutinė. Lieka tikėtis, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros aukštesnysis prokuroras Vilius Paulauskas išliks  neatsiklaupęs ant kelių prieš nusikaltėlius, kurie apgavo ir įskaudino ne tik Pareiškėją, bet ir visam Pasauliui apšmeižė ir išniekino Lietuvos valstybę. Skaudu matyti, kad Vilniaus  PK tyrėjas liko atsiklaupęs ant kelių prieš nusikaltėlius ir nukreipdamas savo tyrimą bei kaltinimus į sukčiavimo auką – nukentėjusyjį Algimantą Lebionką, paversdamas jį naiviu „aukotoju“. Prokurorė savo nutarime formaliai ir paviršutiniškai, dirbtinai dekriminalizuoja įtariamojo veikas, padaro išvadas, kad pastarosios nesunkios ir nepavojingos, nors iš tikųjų niekuo nepagrįsdama, nusikalstamoje veikoje neįžvelgdama objektyvių duomenų ir tyčios. Mano giliu įsitikinimu, tai vien tik Tyrėjo ir Prokurorės subjektyvūs vertinimai, o ne objektyvios aplinkybės bei požymiai.

Beje, ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuratūros, policijos, ikiteisminio tyrimo teisėjų) veiksmus, seminare Lietuvos Mokslų Akademijoje 2016 m. vasario 12 d. objektyviai ir kritiškai įvertino prof. dr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas – “Dirbtinė dekriminalizacija: priežastys, įveikimo priemonės, pavyzdžiai iš kasacinės praktikos”. Teisingai šiuo atveju pastebėjo prof. dr. O. Fedosiukas, kad tai – objektyvios priežastys: baudžiamųjų įstatymų kokybės stoka – neinformatyvios, beribės, interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamų veikų definicijos; į darbo rodiklių gerinimą orientuota procesinė veikla ir, – subjektyvios priežastys: dalies tyrėjų, prokurorų gana formalus požiūris į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimas, darbo mechaniškumas, profesinis nuovargis ir profesinio elgesio deformacija. Todėl kartais nukentėjusieji  nuo nusikalstamos veikos nukenčia dar labiau, neteisingai interpretavus ir dirbtinai dekriminalizavus gautus ikiteisminio tyrimo rezultatus.

Kaip minėta, aš, Pareiškėjas, visą laiką eidamas teisiniu keliu jau kreipiausi  į teisėsaugos institucijas prašymu dėl Stanislovo Tomo vykdomų nusikalstamų veikų.  Iki šiol pagalbos nesulaukiau. Matyt, policija ir prokuratūra linkę sudaryti sąlygas nusikaltėliui Stanislovui Tomui Pareiškėją ir kitus nukentėjusiuosius palikti kvailio vietoje. Policijos abejingumas vykdant tik veiklos imitaciją ir nieko neveikimas dėl šiurkščiai pažeidžiamų žmogaus laisvių ir teisių, žmogaus, kuris patiria psichologinį, emocinį smurtą ir dvasinį skausmą. Toks žmogus neteisinėje valstybėje nėra saugus ir apsaugotas.

Pareiškėjass civilinį ieškinį į baudžiamąją bylą pateiks atskirai, nes padarytos žalos dydis dar auga dėl policijos  ir prokuratūros nenustatytų nusikaltėlių nusikalstamų veikų.

Esant tokiai padėčiai, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BPK  28 str., 168 str., 4 d., 169 str.,

prašyčiau:

  1. išnagrinėti mano skundą ir panaikinti  prokurorės Renatos Augutavičienės nutarimą nutraukti  ikiteisminį tyrimą;

  2. tuoj pat pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimą dėl visų Stanislovo Tomo ir su juo nusikalstamai bendrininkaujančių asmenų mano atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų.

PRIDEDAMA: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 –ojo veiklos skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės  2019-09-27 d. nutarimas.

Pagarbiai, Dr. Algimantas Lebionka

 

Related posts